DETECTIVE MITTENS T-SHIRTS: http://www.cafepress.com/filmcow/
Meow meow meow, meow meow meow meow. MEOW MEOW MEOW MEOW.
http://www.filmcow.com/
MP3 of the end credits song as well as high quality version of this video available on FilmCow.com
Sunday, November 30, 2008
John McCain and his Vegetable Friends
Hello, my friends. I hope you enjoy this movie about John McCain's vegetable friends, my friends. MY FRIENDS.
http://www.filmcow.com/
MP3 of the song as well as high quality version of this video available on FilmCow.com
http://www.filmcow.com/
MP3 of the song as well as high quality version of this video available on FilmCow.com
Nanotech Material Never Gets Wet, Even When Wet
Through the magic of nanotechnology (we use "magic" only ever so figuratively), chemists from the University of Zurich have developed a new fabric that never gets wet, even after being completely submerged in water for two months.The fabric is constructed of polyester fibers that are covered in a layer of 40-nanometer-wide silicone nanofilaments. These nanofilaments are spiky and cause water to sit in a sphere above the fabric, a permanent pocket of air protected safely below.
Not only could the fabric create a self-cleaning clothing; it reduces drag in water by 20%. In other words, Michael Phelps could go without washing his bathing suit ever again—a prospect that's probably in mixed demand depending on the specific sexual orientation of the fan.
Umbuster Brass Knuckle Umbrella Now For Sale [Knuckle Dusters]
The internet design concept phenomenon known as the Umbuster has finally jumped out of that nightmare you have about an old man beating you to a pulp in the street into cold, hard reality. That's right—you can start using this knuckle-dusting umbrella to bust up rainclouds and jawbones right now for the equivalent of $287 (assuming that it is legal to own in your area that is)
Rocket Grenade Smashed to Bits In Flight By Quick Kill Defense System
We've written about the sci-fi sounding Army's Future Combat System before, but the Army's just demonstrated a successful test of one of its components: the Quick Kill vehicle defense system. Check it out: the Raytheon system uses an electronically-scanned radar array to detect an incoming anti-tank rocket-propelled grenade, then vertically launches a countermeasure missile that blows the round to smithereens in mid-flight, saving the RPG's intended target. It's a very simple test setup, and, of course the real system will have to deal with complications like vehicles in motion, but it's an important first step. And it goes boom.
[LT] na kaip jums toks greitis?
[LT] na kaip jums toks greitis?
Saturday, November 29, 2008
Tiger Road - The Hardest Arcade Game Ever
In Tiger Road -- released in 1990 and published by NEC, the "player is placed in the shoes of a master of the Tiger Technique of Oh-Lin."
TrueMotion 3D Offers Motion-Sensitive Gaming
Aside from using an accelerometer, the TrueMotion 3D system employs "a magnetic field to track both your hands' positions in 3D space"
Sleep Disorders Decoded
Can't sleep? Neither can 70 million Americans. Here are some clues as to why. Is one of the other 70 million insomnicas in bed with you?
Is It a Seizure, or A Stroke?
Seizures can result from strokes. Learn more about the relationship between these two common conditions.
Friday, November 28, 2008
Teise [VGTU] , egzamenas
Taigi siandien(2008.11.28) rasem teises egzamena. Naudojau sita literatura kaip konspektus. 95% informacijos atitiko. Ta prasme buvo net klausymai tokie patis kaip ir pavadintos temos.
Viska sudedu tesiog cia. Kam reikia imkit ;D . Kam ne, neimkit :P
Valstybės teorija 1-9.doc
1. Valstybės teorija
1.1 Valstybės atsiradimo teorijos.
1) Elito teoriįa. Teorijos esmė, kad liaudis nesugeba valdyti valstybės ir tai gali daryti tik visuomenės elitas (viršūnės, lyderiai).
2) Technokratinė teorija. Iš esmės tai šiuolaikinė elito teorijos interpretacija. Autorių nuomone, visuomenę turi valdyti (ir dažnai valdo) specialistai — valdytojai, vadybininkai. Jie geba nustatyti tikrus visuomenės poreikius, optimalius jos raidos būdus, būtinas priemones. Valdymas yra mokslinis ir užtikrina visuomenės pažangą.
3) Pliuralistinės demokratijos teorija. Kiekvienam žmogui, kiekvienai grupei tenka dalelytė valstybės valdžios, jie dalyvauja valdant valstybę, o valstybė tampa visuotinės valios ir visos visuomenės interesų reiškėja. Teorijos privalumas — jos demokratiškumas, grindžiamas visų piliečių dalyvavimu sprendžiant valstybės valdymo reikalus.
1.2 Valstybės sąvoka – tai suvereni žmonių bendrija, kuri įsikūrusi tiksliai apibrėžtoje teritorijoje, turi savo įteisintą viešąją valdžią, yra nepriklausoma ir pripažinta kitų suverenių valstybių.
1.3 Valstybės požymiai (elementai) - Tauta (žmonių bendrija), kurios narius jungia bendra kalba, bendra religija, bendra istorinė praeitis, daugiau – mažiau aiškus teritorinis apsigyvenimo centras.
Teritorija – viena svarbiausių valstybės egzistavimo sąlygų. Be jos negali atsirasti valstybė. Jeigu kokiame nors apibrėžtame sausumos plote yra įsikūrusi viena valstybė, tai jame negali būti kitos valstybės, negali reikštis kitos valstybės valdžia.
Viešoji valdžia – prievartos (ginkluotosios pajėgos, policija, kitos teisėsaugos institucijos) ir valdymo (įstatymų leidimo ir vykdymo organai) institucijų visuma. Valstybinę valdžią visuomenėje vykdo ypatinga žmonių grupė, turinti valstybinius valdinius įgaliojimus, galinti leisti įstatymus, reikiamais atvejais naudoti valstybės prievartą, kad žmonių elgesys paklustų valstybės teisės aktuose išreikštai valiai.
Suverenitetas (iš pranc.-aukščiausioji valdžia) – valstybės valdžios viršenybė šalies viduje, t.y. valstybės viduje valstybės valdžia yra aukščiausia ir nevaržoma jokios kitos valdžios, ir valstybės nepriklausomybė užsienio reikaluose. Suverenitetas gali būti: vidinis(valdžios savarankiškumas šalies vidaus ribose) ir isorinis (apribojimas lemiantis santykius su kitomis valstybėmis).
1.4 Valstybės tikslai ir funkcijos:
1. ekonominė (normalaus ekonomikos egzistavimo ir raidos saugant esamas nuosavybės formas, visuomeninių darbų, išorinių ekonominių ryšių, užsienio prekybos organizavimo ir panašiai užtikrinimas);
2. politinė (valstybės ir visuomenės saugumo užtikrinimas, socialinės ir nacionalinės santarvės palaikymas, suvereniteto apsauga, slopinimas besipriešinančių socialinių jėgų ir pan.);
3. socialinė (gyventojų teisių ir laisvių apsauga, žmonių socialinių poreikių tenkinimo priemonių įgyvendinimas, būtino gyvenimo lygio palaikymas, būtinų darbo sąlygų užtikrinimas, socialinis aprūpinimas ir kt.);
4. ideologinė (tam tikros ideologijos, taip pat religinės, palaikymas, švietimo organizavimas, mokslo raidos skatinimas, kultūros puoselėjimas).
1.5 Valstybės forma atskleidžia, kaip valstybėje yra organizuojama valdžia. 3 elementai:
1. Valstybės valdymo forma - tai valstybės valdžios organizacijos forma, kuria nusakomas 1)valstybės valdžios šaltinis, t.y. kas yra valdžios šeimininkas 2) valstybės valdžios institucijų sudarymo tvarka, jų struktūra, teisinė padėtis, šių institucijų tarpusavio santykių principai.
Klasifikacija. 1. Pagal valdančiųjų sk. – monarchija, aristokratija, demokratija. 2. Pagal atėjimo į valdžią būdą – monarchija (paveldi), respublika (išrenka).
3. Pagal galių pasiskirstymą: Monarchija – absoliuti, konstitucinė. Respublika – prezidentinė, parlamentinė, mišri.
2. Sandaros forma - valstybės vidaus teritorinis susiskirstymas (t.y. centrinės ir vietinės valdžios santykių pobūdis).
1. Unitarinė - suskirstoma tik administraciniu požiūriu. Būdinga vieninga teisės sistema, vieningos valdžios institucijos, biudžetas.(Lietuva)
2. Federacinė – jungtinė valstybė. Egzistuoja teritoriniai dariniai, turintys t.t. valstybės požymius. Federacijos narės turi atskiras įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę valdžias. (JAV)
3. Konfederacija - suverenių valstybių sąjunga, sukurta pasiekti kokius nors bendrus ekonominius, politinius ar kitus tikslus (ES)
3. Politinis režimas – būdu ir priemonių, kuriomis įgyvendinama valstybės valdžia, visuma. Demokratiniai (laisvi rinkimai, žmogaus teisių apsauga, įvairios partijos, politinių pažiūrų toleravimas, valdžių pasidalijimas) ir nedemokratiniai režimai – priešingi demokratijai bruožai. Nedemokratiniai būna autoritariniai (nesikišama tik įžmogaus asmenines laisves) ir totalitariniai (SSSR)(kišamasi įvisas žmonių gyvenimo sritis)
2. Teisės sąvoka ir kilmė
Teisė – normų visuma. Nėra vieno apibrėžimo.
2.1. Teisės koncepcijų teorijos.
1)prigimtinės teisės teorija teigia, kad greta valstybės nustatytos teisės egzistuoja prigimtinė teisė, kylanti iš žmogaus prigimties, t.y. žmogaus sąmonės, moralės principų. Neatimamos žmogaus teisės: gyvybė, lygybė,nuosavybė, saugumas, orumas, šeima. Pozityvioji teisė - oficialiai pripažinta, veikianti vienoje ir kitoje valstybėje, teisė, išreikšta įstatymuose. Pozityvioji teisė įtvirtina ir įgyvendina prigimtinės teisės idealus ir prieštarauti prigimtinei teisei.
2)istorinė. Teisė – istorinio proceso rezultatas.Teisės formavimasis prilyginamas kalbos, papročių formavimuisi.
3)psichologinė. Čia buvo aiškinta, kad yra pozityvioji teisė – oficialiai veikianti valstybėje teisė ir
intuityvioji, kurios šaltiniai yra žmogaus psichikoje ir susiformavo iš to, ką žmonės supranta kaip teisę. Teisė suprantama kaip teisiniai santykiai ir teisinė sąmonė.
4)Normatyvinė - Teisė suprantama kaip teisės normos, kurių privalomumą lemia ne moralė, o valstybės autoritetas.
2.2. Teisės požymiai –
1. Normiskumas. Teisė, atlikdama savo socialinę paskirtį -reguliuoti visuomeninius santykius, - nustato šių santykių dalyvių bendras elgesio taisykles, kurios vadinasi teisės normomis. Taigi konkrečios teisės normos sudaro teisės turinį.
2. Visuotinis privalomumas. Teisės normos, išreikšdamos valstybės valią, yra privalomos visiems, kam jos yra skirtos, neatsižvelgiant į jokį kieno nors požiūrį įjas.
3. Formalus apibrėztumas. Teisės normos yra ne paprastai idėjos ir mintys, o konkrečiai nustatyto ir formaliai teisės aktuose išreikšto bendro elgesio taisyklės.
4. Daugkartinis taikymas. Teisės normos visą galiojimo laiką yra taikytinos neribotą atvejų skaičių. Pvz., 1787 m. JAV Konstitucijos nuostatos iki šiol sėkmingai reguliuoja teisinius santykius.
5. Prievartiskumas. Teisės normų realizavimą garantuoja valstybė. Jeigu jos savanoriškai nevykdomos, valstybės kompetentingi organai taiko teisinės atsakomybės priemones, tuo užtikrindama teisės visuotinį privalomumą.
6. Sistemingumas. Teisės normos nėra padrikos, o sąveikaudamos sudaro sistemą. Vienos teisės normos realizavimas dažnai yra pagrindas realizuoti kitas normas.
2.3. Teisės principai –Principai – tai pagrindinės vadovaujančios idėjos bei nuostatos. Teisės principas yra ne tik idėja, bet ir teisės norma bei teisiniai santykiai. Teisiniai principai išeina už teisės idėjos ribų ir įgyja norminį ir teisės taikymo turinį.
1) Demokratiškumas.
2) Humanizmas;
3) Teisingumas
4) Lygybė;
5) Teisėtumas
6) Teisinių pareigų lygybė.
2.4. Teisės funkcijos
1. Reguliuoja santykius tarp zmoniu
2. Priešingų (socialinių) interesų derinimo
3. Valstybės prievartos legalizavimo (represinė)
4. Informavimo-leidzia zmonems be dideliu pastangu susivokti kokio elgesio is jo tikisi kiti.
5. Auklėjamoji
2.5. Objektinė ir subjektinė teisė – visa visuomenė bendrai turi objektinę teisę, o kiekvienas individas turi jam priklausančią subjektinę teisę.
Objektyvioji teisė - tai sistema bendrų normų, kurios nėra personifikuotos, neskirtos konkretiems žmonėms ar organizacijoms. Objektyviosios teisės normos išreikštos konstitucijoje, kodeksuose, kituose teisiniuose norminiuose aktuose.
Subjektyvioji teisė - konkrečios teisės, kurios priklauso konkretiems, tačiau subjektyvioji teisė būtinai remiasi objektyviosios teisės normomis.`
Pvz. Įstatymas nustato, kad galima sudaryti testamentą – obj.t. Aš galiu sudaryti arba nesudaryti testamento – čia jau mano subjektinės teisės įgyvendinimas.
3. Teisės normos, jų rūšys ir vidinė struktūra
3.1. Teisės normos sąvoka. Tai socialinių normų rūšis. Tai įstatymuose ir kituose teisės aktuose valstybės nustatyta visiems privaloma bendro pobūdžio elgesio taisyklė, kurios įgyvendinimas garantuojamas valstybinės prievartos priemonėmis.
3.2. Teisės normos ir kitos socialinės normos. Techninės normos.
Elgesio taisyklės, kurios reguliuoja santykius tarp žmonių, visuomeninių ir kitų organizacijų, vadinamos socialinėmis normomis. Pagal visuomenimų santykių reguliavimo sferą socialinės normos skirstomos į teisės, moralės, papročių,korporatyvines, tradicijų, politines, ekonomines, visuomeninių organizacijų ir kitas normas.
Moralės norma ir teisė norma. Moralė – vidinis žmogaus įsitikinimas. Skiriasi: kilmė, reguliavimo apimtis, elgesio taisyklės detalizavimo laipsnis, išraiškos forma, bausmė už nevykdymą. Moralė turėtų būti teisės normų pagrindu.
Paprotys. Bendra elgesio taisyklė, susidariusi dėl daugkartinio kartojimosi (pvz. pasisveikinti susitikius tą dieną pirmąkart)
Korporacijų. Pvz. VGTU statutas, bet valstybė šių normų vykdymo negarantuoja.
Techninės- reglamentuoja žmonių santyki su gamta, išoriniu pasauliu. Tai nėra socialinės normos. Jų turinį lemia objektyvūs gamtos dėsniai. Šios normos svarbios, nes jos kartais tampa teisės normomis, pvz.kelių eismo taisyklės kyla iš techninių savybių, kurios užtikrintų aplinkinių apsaugą. Techninės normos leidzia pasiekti uzsibrezta tam tikra prisitaikymo prie aplinkos tiksla – pvz., uždegti laužą.
3.3. Teisės normų klasifikavimas
1. Pagal reguliuojamo visuomeninio santykio dalyką (pagal teisė šakas) civilinės, baudžiamosios, darbo, administracinės, kt.
2. Pagal teisinę galią: konstitucinės, paparastų teisės aktų, poįstatyminės.
3. Pagl tai, ką reguliuoja: materialinės ir proceso
4. Pagal teisinio reguliavimo metodą:
1) Imperatyvios – nustato konkrečią taisyklę (draudžiama vairuoti neblaiviam)
2) Dispozityvios – leidžia asmeniui pasirinkti elgesio variantą
3) Skatinamosios – numato paskatinimą už kitų teisė normų laikymąsi
4) Rekomendacinės – nurodo patogiausią būdą pasiekti tikslą
5. Pagal atliekamą funkciją:
1) Reguliacinės –a) įpareigojančios, b) draudžiančios ir c) įgaliojančios.
Įpareigojančios teisės normos nustato pareigą atlikti tam tikrus aktyvius teigiamus veiksmus (pareiga laikytis įstatymų, pareiga mokėti valstybės mokesčius).
Draudžiančios teisės normos nustato pasyvią pareigą, t.y. pareigą susilaikyti, nevykdyti draudžiamų veiksmų. Tai normos, numatančios baudžiamąją, administracinę arba drausminę atsakomybę už teisės pažeidimus.
Įgaliojančios teisės normos suteikia teisę atlikti tam tikrus teigiamus veiksmus, sukeliančius teisines pasekmes. Pavyzdžiui, tai teisė į poilsį, teisė streikuoti, teisė kreiptis į teismą, teisė sudarant santuoką pasirinkti pavardę.
2) Sankcijas nustatančios – numato pasekmę, jei būtų pažeista reguliacinė norma.
6. Pagal normoje esantį paliepimo pobūdį:
1)Įpareigojamąsias – pvz. Pranešti apie nusikaltimą
2) Įgalinamąsias – pvz. Sulaukęs 18 m. gali balsuoti
3) Įtvirtinamąsias – pvz. Lietuvos valstybė – demokratinė respublika
4) Definicines – apibrėžia sąvokas
5) Deklaratyvias – institucijų uždaviniai
6) Kolizines – nustato taisykles, kaip parinkti teisės normas
7) Operatyvines – nustato kitų teisės normų galiojimą (datą, pratęsimą)
3.4. Teisės normos vidinė struktūra - tai teisės normos vidinė sandara, jos sudedamieji elementai. Teisės norma turi tris struktūrinius elementus: hipotezę, dispoziciją ir sankciją.
Kiekviena teisės norma yra vieninga, jos visi trys elementai yra susiję ir vienas kitą sąlygoja.
Hipotezė nurodo faktines aplinkybes, kurioms esant reikia vadovautis ta teisės norma, t. y. ji apibrėžia normos veikimo sferą, nurodo subjektus ir sąlygas. Hipotezė gali būti:
a)Paprasta („Jei būsi geras...“)
b) sudėtinė („Jei netrukšmausite ir nerūkysite...“)
c) alternatyvi ((„Jei triukšmausite arba rūkysite...“)
Dispozicija –pati elgesio taisyklė. Tai pagrindinis teisės normos elementas. Ji nurodo, koks turi būti elgesys (teisė ir pareigos), kai yra hipotezėje numatytos faktinės aplinkybės.
Pagal apibrėžtumo laipsnį – a) absoliučiai apibrėžtos(konkrečios) b) santykinai apibrėžtos (gali rinktis elgesio variantą)
Pagal raiškos būdus a) paprastosios – teisių ir pareigų nedetalizuoja b) aprašomosios – detalizuoja taisyklę c) nukreipiamosios – turinį reikia susirasti kitam teisės akte d) blanketinės – nurodo, kad reik laikytis taisyklės, bet jos nei nurodo, nei išdėsto(pvz., neteisėta ūkinė veikla užtraukia baudą..kas ta veikla, reik susirast pačiam.)
Sankcija nurodo, kokia poveikio priemonė taikoma visuomeninio santykio dalyviams, nevykdantiems teisės normos dispozicijoje išdėstytų reikalavimų.
a) baudžiamosios (taiko tik teismai);
b) administracinės (taiko įgaliotos kompetentingos valstybės institucijos ar pareigūnai ir teismai);
c) drausminės (skiria darbdavys arba jo įgalioti atstovai);
d) turtinės (skiria teismai ir kitos įgaliotos valstybės institucijos).
4. Teisės šaltiniai
4.1. Sąvoka. Teisės šaltinis suprantamas dvejopai:
1. Kaip dalykas, iš kurio atsiranda teisė, pvz., sutartiniai santykiai, šeimos santykiai
2. Kaip teisės išraiškos forma, teisės normų įkūnijimo ir įtvirtinimo būdas – valstybės kompetentingų organų išleisti teisės aktai.
Teisės normų reiškimo būdai ir vadinasi teisės šaltiniais arba teisės forma. Oficialiuose valstybės dokumentuose (įstatymuose) įtvirtintos teisės normos įgauna formalų apibrėžtumą ir visuotinio privalomumo pobūdį. Jos garantuojamos valstybinės prievartos priemonėmis.
4.2 Teisės šaltinių rūšys.
1) Teisinis paprotys - tai istoriškai susidariusi dėl tam tikro dažno pasikartojimo valstybės sankcionuota kaip visuotinai privaloma taisyklė. Teisiniai papročiai sudaro paprotinę teisę. Jie atsirado reiškiantis ekonominiams santykiams, nes valstybė dėl savo primityvios organizacijos dar negalėjo normalizuoti savo organų teisėkūros (pvz.,jūrų teisė) Teisinis paprotys tampa teisės šaltiniu tik tada, kai įtvirtinama teisės aktuose. Kad paprotys būtų teisiniu papročiu:
1.reikia, kad jis būtų visuotinas (pripažintas ten, kur susikūrė);
2.kad būtų tam tikro amžiaus;
3.neturi prieštarauti viešajai tvarkai ir moralei;
4.turi būti “protingas” (bendrosios teisinės sisitemos valstybėse);
5.nepertraukiamo veikimo (bendrosios teisinės sisitemos valstybėse);
6.apibrėžtumas ir suderinamumas (bendrosios teisinės sisitemos valstybėse);
7.privalomumas (bendrosios teisinės sistemos valstybėse).
2) Teisminis precedentas Teisminis precedentas atsiranda tada, kai teisėje yra spraga arba teisės norma yra pasenusi. Ta spraga teisme yra užpildoma. Atsirado JAV. Buvo byla, bet negalima buvo jos išnagrinėti, nes nebuvo tokių įstatymų. Teisėjas visgi išsprendė bylą. Vadinasi, remiantis šio teismo sprendimu, kiti teisėjai nagrinėja panašias bylas, sprendimas tampa pavyzdžiu, šiuo atveju teismas sukuria pats normas, kurias kiti teismai realizuoja, nors tokiu istatyme ir nera.
3) Norminis aktas - - pagrindinis teisės šaltinis. Teisinis norminis aktas - tai valstybės kompetentingų organų ar jų įgaliotų institucijų oficialus rašytinis aktas - dokumentas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisės normas.
Norminiai aktai yra skirstomi į įstatymus ir poįstatyminius aktus.
4) Tarptautinės sutartys – aukščiau už įstatymus, bet neturi prieštaraut konstitucijai
Teisės šaltinių prasmė yra trejopa:
1)t.y. teisės išraiškos būdas, 2) tai veiksnys ,kuris lemia teise, 3)per teises šaltinį mes galime pažinti teisę.
5. Norminiai teisė aktai, jų galiojimas laiko, erdvės atžvilgiu ir asmenims
5.1. Sąvoka. Teisinis norminis aktas - tai valstybės kompetentingų organų ar jų įgaliotų institucijų oficialus rašytinis aktas - dokumentas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisės normas.
5.2. Norminių teisės aktų rūšys:
• Pagal vietą aktų hierarchijoje 1) Įstatymai – Konstitucija, Konstituciniai įstatymai, Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys, kodeksai, Paprastieji įstatymai.
2) Poįstatiminiai aktai – priimami įstatymų pagrindu, skirti jiems įgyvendinti, konkretizuoja pagrindines įstatymo nuostatas.Seimo nutarimai, Prezidento dekretai, Vyriausybės nutarimai..
• Pagal juridinę galią: Pagrindiniai, pagalbiniai
• Pagal teisės šakas: Civilinės, Baudžiamosios Ir kt..
• Pagal galiojimo trukmę: Nuolatinio galiojimo ir terminuoto arba laikino galiojimo.
• Pagal veikimo apimtį 1) Bendro veikimo TNA (visiems tos rūšies santykiams ir visoje teritorijoje) 2) Riboto veikimo (tam tikriems santykiams ir /arba tam tikroj teritorijoj)
• Pagal subjektą 1) parlamento 2) tautos (referendum)3) vietos savivaldos inst...
5.3. NTA struktūra.
• įvadinė dalis – pavadinimas, taikymo subjektas, kt.;
• norminė dalis – dėstomos pačios taisyklės;
• teisinės atsakomybės rūšį ir tvarką nustatanti dalis – asmenys pažeidę šį aktą
atsako pagal įstatymą;
• baigiamoji dalis – akto įsigaliojimo laike, pasirašiusiojo pareigos ir jei aktas
naikina kitus teisės aktus, tai nuoroda į panaikinamas normas.
5.4. NTA galiojimas
5.4.1. laiko atžvilgiu- NTA galiojimas laiko atžvilgiu gali būti nurodomas pačiame akte (data, ar įvykių) – kada jis baigiasi. NTA baigia galioti kai yra panaikinamas to paties lygio, ar aukštesnių, kitų NTA. Arba jei teismas jį pripažįsta negaliojančiu.
• Įstatymai, jei nenurodyta kitaip, įsigalioja jų paskelbimo dieną.
• Poįstatyminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po paskelbimo Valstybės žiniose.
• įstatymas negalioja laike atgal. Yra viena išimtis: įstatymas atgalinę galią turi tik baudžiamosios administracinės teisės atveju, jei jis bausmę švelnina, ar panaikina.
5.4.2. erdvės atžvilgiu Valstybės teritorija laikoma valstybės sienomis apribota
sausumos teritorija.
• Taip pat apimami vidaus ir teritoriniai vandenys,
• Apima oro erdvę virš teritorijos.
• Apima žemės gelmes.
• Apima Lietuvos ambasadas užsienyje. Reikia turėti omeny, kad užsienio valstybių ambasadų teritorijos Lietuvoje yra tų valstybių teisinės teritorijos.
• Apima laivus su Lietuvos vėliava neutraliuose vandenyse (pvz. vidury Atlanto).
Išimtis – karo laivai. Karo laivas visuomet laikomas valstybės teritorija, nesvarbu kur jis būtų.
• Baltijos jūros kontinentiniame šelfe padaryti ekonominiai nusikaltimai gali būti
baudžiami pagal Lietuvos įstatymus.
5.4.3. asmenų atžvilgiu –
• kai kurie NTA gali būti skirti asmenų grupei, apibrėžtai rūšiniais pobūdžiais. (pvz.valstybės tarnautojai)
• amžius. Pvz. baudžiamieji galioja asmenims nuo 16 metų pilna apimtimi, o kai kurie – nuo 14 metų.
• Baudžiamasis įstatymas galioja – trys principai:
1. Pilietybės principas – galioja visiems LR piliečiams ir asmenims be pilietybės nuolat gyvenantiems Lietuvoje
2. Realinis principas – kiekviena valstybė už jai ypatingai svarbius nusikaltimus padarytus užsienyje gali bausti ir užsienio piliečius; Nikaragvos pilietis Nigerijoje raginantis nuversti Lietuvos valdžią gali būti suimtas ir nuteistas;
3. Universalusis principas – už nusikaltimus žmoniškumui žmogų gali nuteisti šalis ne savo pilietį, už nusikaltimus padarytus ne savo šalyje, ne savo šaliai; tikslas – kad kariniai nusikaltėliai negalėtų niekur pasislėpti.
6. Teisėkūra
6.1. Teisėkūros sąvoka . Teisėkūra- teisės norminių aktų kūrimas. Apima valstybės įgaliotų institucijų veiklą rengiant, keičiant, papildant NTA, užtikrinnt jų galiojimą. Apima procesą nuo sumanymo kilimo iki NTA priėmimo.
6.2.Teisėkūros procesas (etapai) : projektų rengimas, svarstymas ir įteisinimas.
Įstatymų teisėkūros stadijos:
1)įstatymų leidybos iniciatyva tai teisė tam tikriems subjektams teikti siūlymus, dėl teisės normos priėmimo; paprastai ratas asmenų, galinčių teikti pasiūlymus,yra griežtai ribojamas; Lietuvoje tai reglamentuota Konstitucijoje: įstatymų projektus gali siūlyti Seimo nariai, Prezidentas ir vyriausybė, t.p. 50 tūkst. piliečių turinčių rinkimų teisę;
2)projektų svarstymas išankstinis (neoficialusis) ir oficialusis svarstymai; išankstinio svarstymo metu dažniausiai kviečiami pasisakyti visi suinteresuoti asmenys; oficialus svarstymas parlamento komitete ir plenarinėje sesijoje;
3)įstatymų priėmimas ir tvirtinimas Lietuvoje paprastas įstatymas laikomas priimtu, jei už jį balsavo dauguma posėdyje dalyvavusių Seimo narių; Konstituciniai įstatymai keičiami ne mažesne kaip 3/5 Seimo narių dauguma (priimami ne mažiau, kaip pusės); daugumoje valstybių parlamento priimtą įstatymą patvirtina valstybės vadovas;
Lietuvoje prezidento veto gali būti pašalinamas daugiau nei pusės visų Seimo narių dauguma;
4)įstatymų paskelbimas pasirašytą įstatymą prezidentas privalo skelbti per 10 dienų, o referendumu priimtą įstatymą per 5 dienas (referendumu priimto įstatymo prezidentas vetuoti negali).
6.3. Teisėkūros juridinė technika. Tai sistema kalbinių, loginių ir organizacinių priemonių bei procedūrų, kuriomis formuluojamos, aiškinamos ir struktūriškai išdėstomos teisės normos, rengiami, sudaromi, įforminami, išleidžiami, sisteminami, saugomi ir randami norminiai teisės aktai. Norminiai teisės aktai laikomi parengtais, jeigu jie atitinka teisinės technikos reikalavimus, t.y. įstatymu numatytus formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus.
Teisėkūros juridinės technikos tikslai:
1. Racionaliai reguliuoti visuomeninius santykius, vengti norminimo spragų ir padėti racionaliausiomis priemonėmis siekti bendrų tikslų;
2. Formuluoti ir išdėstyti teisės normas taip, kad jų adresatai aiškiai suprastų jiems nustatomų teisių ir pareigų turinį bei pobūdį (ko iš jų reikalauja/reikalaus minėtas teisės aktas), suprastų teisinius faktus, kurių pagrindu tos teisės atsiranda, pasikeičia, ar pasibaigia.
Kiekvienas teisės aktas pavadinime (titule) turi turėti savo rūšies atributus (įstatymas, poįstatyminis aktas, kt.), subjekto pavadinimą (čia Seimas, Vyriausybė, kt.), atsispindėti turinys . Viename teisės akte turi būti išdėstytos tik vienos rūšies teisės normos. Kiekviename teisės akte pirmiausiai turi būti dėstomos bendros normos, tada specialios normos. Pirmiausiai materialinės teisės normos, po to – procesinės (tai, kaip yra įgyvendintos)
Kalbos reikalavimai. Kalba visiems teisės aktams bendra. Pagrindinis principas – kalbos lakoniškumas; turi būti naudojamas minimaliai reikalingas žodžių skaičius. Naudojami bendrieji žodžiai ir specifiniai teisės terminai.
Pagrindiniai reikalavimai - terminų vienaprasmiškumas – vienodai suprantami. Teisės terminų vienovė – terminai turi būti naudojami kiek įmanoma labiau tie patys. Teisės terminų santykinis pastovumas – nereikia kurti naujų terminų, jei yra galima pritaikyti senus. Kalbos ekonomiškumo principas – teisės norma turi būti suformuluojama naudojant mažiausiai įmanomai žodžių.
7. Teisės normų kolozijos. Teisės spragos
7.1. Sąvoka.
Teisės spraga – tai atvejis, kuris turėtų būti, tačiau nėra sureguliuotas teisės aktuose. Teisės spragos atsiranda, nes įstatymais neįmanoma sureguliuoti visų atvejų. Ne visi teisės normų neraglamentuoti klausimai laikomi teisės spraga. Kartais paliekamas neapibrėžtumas, nes manoma, kad tai gali būti reguliuojama papročių, moralės normų. Teisės spraga reiškia, kad būtinai reguliuotiniems santykiams nėra teisės normos.
Teisės normų kolizija yra priešinga teisės spragai – kai tam pačiam visuomeniniam
santykiui spręsti yra kelios teisės normos.
7.2. Priežastys
1. Įstatymų leidėjas klaidingai mano, kad konkrečių santykių reguliuoti nereikia;
2. Įstatymų leidėjas klaidingai mano, kad teisę bus galima sukonkretinti ją taikant;
3. Įstatymų leidėjas klaidingai perleidžia klausimų sprendimą teisę taikančiai institucijai;
4. Įstatymų leidėjas išleidžia nereikalingą teisės normą;
5. Įstatymų leidėjas sprendžia klausimą ne taip, kaip reikėtų.
Pagal atsiradimo priežastis teisės spragos gali būti skirstomos į a) pirmines ir b) antrines.
Pirminės atsiranda dėl netobulos įstatymų leidybos. Antrinės, kai visuomeniniai santykiai buvo sureguliuoti, tačiau gyvenimas pasikeičia taip, kad seno teisės akto nebegalima jiems pritaikyti.
Teisės normų kolizijos paprastai atsiranda dėl panašių priežasčių.
7.3. Sprendimų būdai
Kolizijos išsprendimo t-klės:
a) jei susikerta įv. organų normos, taikomos aukštesniojo organo normos (seimo ir vyriausybės- taikoma seimo.
b) jei to pat organo, bet priimta skirtingu laiku, taikoma vėliau priimta.
c) jei kolizija tarp bendros ir spec. normos, taikoma spec. norma.
d) jei federacijos ir federacijos subjektų - taikoma federacijos norma. Yra išimčių.
Teisės spragų naikinimo būdai
1) teisės aiškinimas
2) remiantis teisės analogija ir įst. Analogija - tai konkrečios teisinės bylos išsprendimas teisės normų pagrindu, kurios skirtos ne šiam konkrečiam atvejui, o panašiam.. Taikoma teisės norma tiesiogiai tų duotų santykių nereguliuoja, o reguliuoja kitus, artimus, giminingus, santykius. Teisės analogija - sprendimo konkrečioj byloj priėmimas , remiantis bendraisiais teisės principais ir teisės esme. Teisės analogija taikoma, kai negalima parinkti panašių teisės normų, tai yra pritaikyti įst. analogijos.Visose teisės šakose galime taikyti tiek įst., tiek teisės analogijas, išskyrus baudžiamą ir administracinę teisės šakas, nes čia nusikaltimų sąrašas baigtinis.
3) remiantis teisiniais papročiais,teisės papročiai prie teisinės sistemos.
4) teisinis precedentas - yra teisminis precedentas ir administracinis precedentas - daugiau paaiškinti nesiteikė.
8. Teisės sistema
8.1. Teisės sistemos sąvoka. Teisės sistema – tai teisės normų visumos egzistavimo ir veikimo būdas, kur visos teisės normos suorganizuotos į teisės institutus, pošakius, šakas ir yra susijusios tarpusavio priklausomybe ir veikia garantuodamos viena kitos veiksmingumą. Tai teisės normų sugrupavimas pagal požymius.
8.2. Teisės sistemos struktūriniai elementai.
1. teisės norma – pirminis teisės šaltinis;
2. teisės institutas – grupė teisės normų, kurios reguliuoja artimus visuomeninius santykius (pvz. Civilinėje teisėje Paveldėjimo teisių institutas);
3. teisės šaka – stambiausias teisės normų darinys teisės sistemoje, tai sistema teisės normų, reguliuojančių kokybiškai vieningų/vienarūšius visuomeninius santykius;(civilinė, baudžiamoji, administracinė, konstitucinė)
4. teisės pošakis – kokios nors teisės šakos giminingų institutų visuma. Teisės pošakis reguliuoja tam tikros rūšies visuomeninius santykių grupes. Pavyzdžiui – civilinės teisės šakos pošakis yra įsipareigojimų pošakis; konstitucinės teisė pošakis – rinkimų teisė. Šaka nuo pošakio skiriasi tuo, kad jis neturi savarankiško reguliavimo metodo, o tik dalyką.
8.3.Teisinio reguliavimo dalykas ir metodas. Teisinis reguliavimas yra visuomeninių santykių sutvarkymas bei sureguliavimas teisinių priemonių pagalba.
Teisinio reguliavimo dalykas – teisės sistemos išskyrimo į šakas pagrindas. Tai visuomeniniai santykiai:
• Turtiniai santykiai. (Prekiniai – piniginiai santykiai). Jie taip pat apima gamybinius, mainų, paskirstymo ir kt. santykius. Jiems bendra, kad juos praktiškai visus galima išreikšti pinigų pagalba. Jie sudaro ekonominį valstybės pagrindą, todėl jiems būtinas teisinis reguliavimas.
• Visuomenės valdymo sfera. Visuomenės valdymo santykiai sutampa su turtiniais, kai kalbama apie ekonominį valdymą. Esminis valdymo santykių požymis – tai aukštesniųjų organizacijų bei pareigūnų sprendimų privalomumas žemesniesiems organams, pareigūnams bei piliečiams. Šis mechanizmas apima tris valstybinės valdžios šakas, o jų valdingų santykių pagrindas ir viena pagrindinių priemonių yra teisinis reguliavimas.
• Visuomeniniai apsauginiai santykiai, skirti visuomeninės tvarkos pažeidimų užkirtimui, taip pat kaltės pobūdžio nustatymui, bei skirti atsakomybės pobūdžiui už įvairius nusikaltimus nustatyti.
Teisinio reguliavimo metodas – teisės poveikio visuomeniniams santykiams būdai bei priemonės. Jei dalykas pasako, ką reguliuoja teisė, tai metodas - kaip teisė realizuoja savo reguliavimo funkcijas.
Administracinėje ir baudžiamojoje teisėje dominuoja imperatyvusis metodas, civilinėje teiėje – dispozityvusis. Taip pat skiriami skatinimo, rekomendacinis, prievartos metodai ir kt..
Teisinio reguliavimo metodą nusakantys požymiai:
1. Teisinio santykio dalyvių teisinė padėtis vienas kito atžvilgiu;
2. Valstybės prievartos priemonių, sankcijų už teisės normų pažeidimus
taikymas, to taikymo tvarka ir sankcijų pobūdis.
Teisinio reguliavimo metodo struktūriniai komponentai:
1. ribos – kaip plačiai jis bus taikomas;
2. atitinkamų teisės aktų išleidimas – metodo taikymui reikalingi teisės aktai;
3. atitinkamų teisių ir tų teisių įgyvendinimo galimybių suteikimas asmenims;
4. teisės normų pažeidimo atvejų teisinės atsakomybės priemonių nustatymas.
8.4. Teisės sistema ir įstatymų sistema. Teisės sistema turinio atžvilgiu yra vidinė teisės struktūra ir atitinka reguliuojamų visuomeninių santykių pobūdį. Įstatymų sistema yra išorinė teisės forma, išreiškianti jos šaltinių tvarką, t. y. norminių teisės aktų sistemą. Teisė neegzistuoja už įstatymų, nes plačiuoju požiūriu įstatymai
yra teisė. Tačiau teisės sistema ir įstatymų sistema nėra tapatūs dalykai. Jos iš esmės skiriasi ir yra santykiškai savarankiškos. Pirminis teisės sistemos elementas yra norma, o pirminis įstatymų sistemos elementas yra norminis teisės aktas.
9. Teisiniai santykiai
9.1. Teisinių santykių sąvoka. Tai teisės normų ir teisinių faktų pagrindu atsiradę visuomeniniai santykiai. Visuomeniai santykiai, sureguliuoti teisės normų.
9.2. Teisinių santykių rūšys
• Pagal teisės šakas:
1. Civiliniai
2. Baudžiamieji
3. Administraciniai...
• Pagal subjekto apibrėžtumą:
1.absoliutūs - apibrėžiamas tik vienas teisinio santykio dalyvis. Teisės turėtojas yra vienas, o pareigos – visi kiti; pvz. nuosavybės teisė (turėtojas turi teisę disponuoti savo turtu, o visi kiti privalo netrukdyti).
2. santykiniai
• Pagal teis. santykių pobūdį, kuris atitinka teisės funkcijas reguliacinę ir apsauginę.
1. reguliaciniai: Civ. darbo, šeimos, baudž.
2. apsauginiai: baudž. ir adm. teisės pagrindu ir susiję su valstybės prievartos taikymu.
• Dar galima skirstyti pagal subjektus, dalyvaujančius tame santykyje:
1.tarp fizinių asmenų,
2.juridinių asmenų,
3.piliečių ir valstybės (pvz. pilietybė),
4.tarp valstybių (tarptautinė teisė)
9.3. Teisinių santykių struktūra : 1. Subjektas 2. Objektas 3. Turinys.
1. Teisinio santykio subjektas. Teisinių santykių subjektais (dalyviais) gali būti fiziniai asmenys (piliečiai, asmenys be pilietybės, užsieniečiai), juridiniai asmenys, turintys teisnumą ir veiksnumą, bei valstybė.
Teisnumas - tai teisės normomis nustatytas galėjimas turėti subjektyvines teises ir pareigas. Atsiranda nuo gimimo
Veiksnumas - tai teisės normomis nustatytas galėjimas pačiam savo veiksmais įgyti teises ir sukurti pareigas, taip pat atsakyti už padarytus teisės pažeidimus. Veiksnumo turinys ir apimtis priklauso nuo amžiaus: pilnas arba ribotas, nuo sveikatos būklės, pvz: giminystės nebuvimas. Asmenys iki 14 metų neturi veiksnumo. Visai veiksnumo neturi psichikos ligoniai –gali būti atimamas teismo sprendimu.
Veiksnumas pagal apimtį:
● visiškas – visiškai veiksniu laikomas žmogus sulaukęs 18 metų, kol nėra teismo sprendimo, kad jis yra neveiksnus (pvz. psichiškai nesveikas);
● dalinis – nuo 14 iki 18 metų; tokiems asmenims nustatoma rūpyba (paprastai– tėvai);
● ribotas, kitaip dar suvaržytas – tai tokios situacijos, kai įstatymuose numatytomis sąlygomis teismas apriboja žmogaus veiksnumą; pvz. CK numato, kad jei žmogus piktnaudžiauja psicho aktyviomis medžiagomis, tai jo veiksnumas gali būti apribotas.
2. Teisinio santykio objektas– dalykai (vertybės, gerybės), dėl kurių žmonės sueina į teisinius santykius. Teisinių santykių objektais gali būti
• materialios vertybės (mašina, šaukštas, kt.),
• nematerialios vertybės (žmonių veiklos rezultatai).
Žmogus NEGALI būti teisinių santykių objektu. Tačiau gali būti žmogaus kūno dalys, nors ne laisvoje civilinėje teisėje, bet kalbant apie jas, kaip apie donorystę (atskiri TA).
• Asmeninės ne materialiosios vertybės: garbė, orumas, teisė į vardą, juridinio asmens teisė į pavadinimą, kūno neliečiamybė, dalykinė reputacija.
• Veiksmai ir veiksmų rezultatai: pasirodymas, kt.
• Intelektinės veiklos rezultatai (kūrinys)
• Vertybiniai popieriai,arba oficialūs dokumentai.
3. Teisinio santykio turinys – žr. žemiau
9.4. Teisinių santykių turinys Jis apibrėžiamas, kaip santykio dalyvių subjektinės teisės
ir teisinės pareigos.
Subjektinė teisė - tai konkrečiam asmeniui įstatymo leisto ir neuždrausto veiksmo, kuris yra ginamas valstybės prievarta, rūšis ir mastas.
Subjektinė teisė apima tris leidimus:
1. leidimas pačiam elgtis taip, kaip nustatyta teisės normoje;
2. leidimas reikalauti, kad kiti asmenys teisės turėtojo atžvilgiu susilaikytų nuo tam tikrų veiksmų, arba vykdytų jo naudai pozityvią pareigą;
3. leidimas kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją, kad ši, panaudodama valstybės prievartą, priverstų antrąją teisinio santykio šalį įvykdyti pareigą.
Teisinė pareiga - tai įstatymų numatytas pnvalomas elgesys, kurį asmuo turi atlikti kito subjekto atžvilgiu Teisinės pareigos apima tris įpareigojimus:
1. Įpareigojimą atlikti kito asmens, ar bendrijos, naudai tam tikrus pozityvius veiksmus;
2. Įpareigojimas nekliudyti subjektinės teisės subjektui, naudotis tuo gėriu, ar ta vertybe, į kurią jis turi teisę;
3. Įpareigojimas atlyginti pareigos nevykdymų padarytą žalą kito asmens teisėms.
9.5. Juridiniai faktai .Juridinis faktas, tai konkrečios gyvenimo aplinkybės, arba įvykiai, su kurių buvimu teisės norma sieja konkrečiu teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą, arba pasibaigimą.
Pripažinti faktą teisiniu, reiškia, kad valstybė ima reguliuoti dėl to fakto atsiradusias pasekmes.
• Pagal žmogaus valios dalyvavimą:
1. įvykiai – nuo žmogaus valios nepriklausomi;(mirtis)
2. veiksmai - gali pasireikšti veikimu, arba neveikimu; teisėje vartojamas žodis –veika.
Veikos skirstomos į teisinius aktus ir teisinius poelgius.
Teisinis aktas - asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti, arba panaikinti teises ir pareigas.(pvz. Sutartis)
Teisiniai poelgiai - tai tokie atvejai, kai asmuo specialiai nesiekia sukurti teisių ir pareigų, tačiau kažkokia teisės norma numato tokių pasekmių atsiradimą.(pvz.kūrinio sukūrimas)
Veikos gali būti a)teisėtos ir b)neteisėtos.
Prie juridinių faktų priskiriamos teisinės būsenos – tai trunkamasis reiškinys (aplinkybė apibrėžta konkrečiu laiku, o aplinkybė – trunka); pvz.: pilietybė, santuoka, buvimas pareigūnu.
Valstybes teorija 10-15.doc
10. Teisės pažeidimas
10.1 Teisėtas elgesys, jo rūšys - Teisėtas elgesys yra socialiai naudinga veikla, kuria siekiama tenkinti valstybinius ir teisinius, visuomeninius ir asmeninius interesus. Teisėtu elgesiu žmogus duoda visuomenei ekonominę ir kultūrinę naudą ir padeda jos raidai. Teisėtas elgesys į rūšis skirstomas pagal asmens įtraukimo į teisės reguliavimo aktyvumą laipsnį. Tad teisėtas elgesys dar yra: marginalinis, konformistinis, įprastas ir socialiai aktyvus.
Žmonių, kurie laikosi teisės reikalavimų, bet kurių individuali teisinė sąmonė nesutampa su teisės normų reikalavimais, elgesys tik formaliai teisėtas ir todėl vadinamas marginaliniu. Marginalinis elgesys teisėtas, nors asmuo teigiamai nevertina teisės reikalavimų, bet jų laikosi, nors jo teisinė sąmonė nesutampa su įstatymo esme.
Konformistinis teisėtas elgesys yra tada, kai asmuo pasyviai laikosi teisės normų, prisitaiko ir elgiasi pagal aplinkinių (grupės, giminių, kolegų) nuomonę.
Įprastas - Žmogus, įsisąmoninęs teisės idėjas ir principus, atlieka teisėtus veiksmus kaip savaime suprantamus ir kaskart neanalizuoja teisinių reikalavimų teisingumo ir motyvų.
10.2 Teisės pažeidimo sąvoka. Teisės pažeidimas - tai asmens (fizinio ar juridinio) neteisėta, kalta veikla, kuria padaroma žala visuomenei ar atskiriems jos nariams. Teisės pažeidimą sudaro keturi elementai: 1. subjektų;2. subjektyviosios pusės;3. objekto;4. objektyviosios pusės.
10.3 Teisės pažeidimo sudėtis. Teisės pažeidimo sudėtį sudaro objektyvioji ir subjektyvioji sudėtys.
Objektyvioji pažeidimo pusė:
• Neteisėti veiksmai
• Pažeidimo objektas (teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir pan.)
• fakultatyvūs požymiai (būdas, priemonės ir t t.)
Subjektyvioji pažeidimo sudėtis:
• Pažeidimo subjektas - asmuo, pažeidęs teisę
• Subjektyvioji pusė (kaltė).
10.4 Teisės pažeidimo rūšys. Pagal teisės šaką, kurių normos konkrečia veika yra pažeidžiamos, gali būti:
• nusikalstamas teisės pažeidimas (nusikalstama veika),
• deliktas (civilinis, privatinės teisės pažeidimas),
• administracinis pažeidimas (viešosios tvarkos, viešojo valdymo ir pan., žr. LR ATPK)
• konstitucinis pažeidimas.
11. Teisinė atsakomybė
11.1 Teisinės atsakomybės sąvoka. Teisinė atsakomybė – teisinė priemonė blokuojanti priešingą teisei elgesį ir skatinanti visuomenei naudingą veiklą.
Teisinė atsakomybė gali būti suprantama ir kaip (teisinis) įsipareigojimas teisės subjektams garantuoti naudojimąsi savo teisėmis, atitinkamų pareigų vykdymu nurodant, kad tokių pareigų nevykdymas virs atitinkamų teisių praradimu. Taip pat atsakomybė gali būti suprantama kaip pasirengimas atsakyti už savo poelgius (L. Archangelskis), pareigos valstybei ir visuomenei suvokimas (L. S. Samoščenko), asmenybės santykis su visuomenės jai keliamais dorovės reikalavimais (Lietuviškoji tarybinė enciklopedija).
Kilus atsakomybei, gali būti taikoma (teigiama arba neigiama) sankcija. Nuo teisinės atsakomybės subjektas gali būti atleidžiamas, esant atsakomybę šalinančioms aplinkybėms (pvz., būtinoji gintis).
11.2 Teisinės atsakomybės sąlygos (pagrindai). Teisinė atsakomybė atsiranda, kai yra šios sąlygos:
1) yra teisės norma, numatanti galimybę taikyti teisinę atsakomybę;
2) yra teisės pažeidimo faktas;
3) nėra atleidimo nuo teisinės atsakomybės pagrindų.
11.3 Teisinės atsakomybės rūšys
Baudžiamajai atsakomybei būdingos griežčiausios valstybės prievartos priemonės, kurias taiko teismai, skirdami BK numatytas bausmes.
Administracinę atsakomybę už įstatymo numatytus administracinius teisės pažeidimus taiko teismai, valstybės valdymo organai ir pareigūnai.
Drausminė atsakomybė atsiranda pažeidus darbo drausmę pagal vidaus darbo tvarkos taisykles visiems pagal darbo sutartį dirbantiems darbuotojams (bendroji) ir pagal drausmės ar tarnybos statutus - kariams, teisėsaugos institucijų pareigūnams, geležinkelio transporto darbuotojams (specialioji).
Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo teisinio santykio subjektas (darbuotojas ar darbdavys) padaro žalą kitam subjektui, nevykdydamas arba netinkamai vykdydamas savo darbines teises ir pareigas.
Civilinė teisinė atsakomybė visų pirma turi kompensacinį pobūdį ir jos tikslas atstatyti kreditoriams pažeistas turtines teises. Kartu ši atsakomybė už civilinių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą įstatymo nustatyta tvarka teisės pažeidėjui sukelia nenaudingas turtinio pobūdžio pasekmes - pareigą atlyginti padarytą žalą ir nuostolius, grąžinti skolą, sumokėti netesybas ir kt.
11.4 Teisinės atsakomybės principai
1) atsakomybė gali būti taikoma tik už neteisėtą veiką. Sis principas adresuotas įstatymų leidėjui ir reikalauja nustatyti teisinės atsakomybės rūšis tik už visuomenei žalingas veikas, neteisėtas, priešingas visuomenės vertybėms; šis principas galioja ir teisės taikymo institucijoms, jis išplaukia iš konstitucijos;
2) atsakomybė galima tik už kaltą veiką, ir yra nekaltumo prezumpcija; patrauktas atsakomybėn asmuo yra laikomas nekaltu, kol jo kaltė nebus įrodyta ir nustatyta teisės taikymo aktu;
3) teisingumo principas, apimantis reikalavimus: už nusižengimus negalima skirti baudžiamosios teisės numatytų bausmių; nustatantis atsakomybę ar ją didinantis įstatymas negali veikti atgal; už vieną teisės pažeidimą galima tik viena bausmė;
4) teisėtumo principas — teisinė atsakomybė galima tik už veiką, numatytą įstatyme, ir taikoma laikantis proceso įstatymų nustatytos tvarkos;
5) tikslingumo principas – parinkta teisės pažeidėjui bausmė turi atitikti atsakomybės tikslus; šis principas reikalauja taikyti prievartos priemonę atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, asmenines pažeidėjo savybes, galimybę sušvelninti priemonę arba jos netaikyti, jeigu galima pasiekti tikslą kitu būdu;
6) atsakomybės neišvengiamumo principas — nė vienas teisės pažeidimas neturi būti nepastebėtas ir už padarytą pažeidimą turi
12. Teisės realizavimas
12.1 Teisės realizavimo sąvoka. Teisės realizavimas - tai teisės normų nustatytų reikalavimų ir galimybių įgyvendinimas teisės subjektų (valstybinių institucijų, nevalstybinių organizacijų, pareigūnų, piliečių) praktinėje veikloje.
12.2 Teisės realizavimo formos. Teisės realizavimo formos pagal teisės subjektų teisėkūros veiksmų pobūdį:
• Naudojimasis teise.
• Vykdymas.
• Laikymasis.
• Taikymas.
Naudojimasis teise- pasireiškia aktyviu galimybių, nustatytų teisės normose, realizavimu. Šios formos ribose realizuojamos teisinių santykių subjektų subjektinės teisės. Taip pat tai yra v-bės organų, organizacijų įgalinimų realizavimas. Tai daroma vadovaujantis savo statutais, įst. ir kitais teisės aktais, įtvirt. jų teisinį statusą. Naudojimosi teisės įgyvendinamos įgaliojančiomis teisės normomis. Išskiriamas : naudojimasis teise asmenų ir naudojimasis teise v-bės organų ar pareigūnų. Asmenų naudojimasis ar nesinaudojimas priklauso nuo jų valios, jei turi pasirinkimo laisvę. V-bės organų ir pareigūnų naudojimosi teisė yra ne tik teisė, bet ir pareiga. Asmenų niekas negali priversti naudotis ar nesinaudoti teise, niekas jiems netaiko už tai atsakomybės.
Vykdymas - realizuojamos įpareigojančios teisės normos. Tai susiję su subjekto pareigos vykdymu. Tai fizinių ir juridinių asmenų veiksmų, nustatytų teisės normose atlikimas. Tie veiksmai gali būti nustatyti sutartyse, kituose individualiuose aktuose, priimamuose teisės taikymo procese(pvz. K-cijoje piliečių pareigos - jų vykdymas – teisės vykdymas). Vykdymui kartais prilyginamas susilaikymas nuo tam tikrų veiksmų, bet nesvarbu, ar tai aktyvūs, ar pasyvūs veiksmai, jie susiję su įpareigojančių normų įgyvendinimu. Teisės vykdymo tvarką reguliuoja procesinės teisės normos.
Laikymasis - susijusi su draudžiančių normų realizavimu. Tai tokia teisės realizavimo forma, kai teisės subjektai neatlieka teisės normomis uždraustų veikų, t.y. susilaiko nuo jų. Šiuo atveju teisės subjektai savo elgesį suderina su teisės normų reikalavimais.Laikymusi realizuojamos pasyvios teisinės pareigos. Laikantis teisės normų nereikia atlikti kokios nors specialios veiklos, o užtenka nevykdyti uždraustų veiksmų. Laikymasis įgyvendinamas savanoriškai, teisėtais poelgiais.
Teisės taikymas - teisinėje literatūroje išskiriamas teisės realizavimas ir teisės taikymas. Realizavimas buvo suprantamas plačiau, apėmė teisės normų igyvendinimo kelius, o teisės taikymas aiškinamas kaip v-bės organų valdinga veikla ir v-bės organai, remdamiesi savo įgalinimais, priimdavo individualius teisės taikymo aktus. Šiuo atskyrimu pripažįstama, kad asmenys nėra teisės taikytojai. To atskyrimo pagrindas - teisės taikytojų lygis - aukštesnis lygis(v-bė jos organai) ir žemesnis ( kiti asmenys). Bet dabartinėje teisės teorijoje realizavimas ir taikymas neatskiriami, nes realizuoti galimas tik ją taikant. Teisės taikymas suprantamas plačiau, kaip teisės normų įgyvendinimo visuomeninėje praktikoje procesas. Šiuo atveju praktiškai reikia abi šias sąvokas sutapatinti. Bet teisę realizuoti galima vykdant ir tt.
12.3 Teisės taikymo sąvoka. Teisės taikymas - valdinga kompetentingų v-bės organų veikla realizuojant teisės normas konkrečiu gyvenimo atveju ir individualiai apibrėžtų asmenų atžvilgiu.
12.4 Teisės taikymo požymiai
• Taikymą vykdo tik kompetentingi v-bės organai, pareigūnai, ar visuomenės organai įgalioti v-bės-LR to nėra. Atskiri asmenys, nesantys pareigūnais, neturintys spec. įgalinimų, taikyti teisę negali.
• Teisės taikymo veiklos turinys remias individualių teisės aktų pagrindu. Šie aktai skirti tam tikriems gyvenimo atvejams, adresuoti tam tikriems asmenims (teismo nuosprendis asmeniui).
• Teisės normų taikymas vykdomas įst. nustatyta tvarka.
12.5 Teisės taikymo stadijos. Teisės taikymo pagrindinės stadijos:
1. Teisinės bylos faktinių aplinkybių nustatymas ir analizė.
2. Reikiamos teisės normos parinkimas
3. Teisės normos aiškinimas
4. Teisės taikymo akto priėmimas.
5. Priimto teisės taikymo akto įvykdymas.
12.6 Teisės taikymo aktas - kompetentingo organo oficialus sprendimas konkrečioje byloje, turintis v-tybinį valinį pobūdį, esantis atitinkamos formos ir skirtas individualiai sureguliuoti visuomeninius santykius.
Teisės taikymo aktas - individualaus pobūdžio, reguliuoja konkrečius santykius, skirtas konkretiems asmenims konkrečiu atveju.
13. Teisės aiškinimas
13.1 Teisės aiškinimo sąvoka. Teisės aiškinimas – tai veikla, skirta pažinti, suvokti teisės normų turinį, prasmę bei jose išreikštą teisėkūros subjekto valią.
13.2 Teisės aiškinimo būdai. Teisės aiškinimo būdai - tai visuma giminingų mąstymo būdų, taikomų teisės normos turiniui išsiaiškinti. Galima išskirti tokius pagrindinius teisės aiškinimo būdus:
• kalbinis (dar vadinamas gramatiniu, semiotiniu, lingvistiniu)
• loginis;
• sisteminis;
• istorinis.
Kalbinis teisės aiškinimo būdas - tai morfologinė ir sintaksinė teisės norminio akto struktūros analizė, atskirų tekste vartojamų žodžių, pasakymų, jungtukų, kitų sakinio dalių bei viso sakinio prasmės išsiaiškinimas. Pagrindinės kalbinio teisės aiškinimo taisyklės yra šios:
1) žodžiams ir terminams turi būti suteikta ta reikšmė, kuri yra budinga bendrinei kalbai. Kitokia nei bendrinėje kalboje reikšmė žodžiams gali būti suteikta, jeigu to reikalingumas yra pagrindžiamas kitais teisės aiškinimo būdais, jeigu teisės norminiame akte yra įtvirtintas tam tikro termino apibrėžimas. Terminų įtvirtinimas teisės norminiuose aktuose yra vadinamas legalia definicija (legaliu apibrėžimu);
2) termino įtvirtinimas legalia definicija nereiškia, kad ta pačia prasme terminas turi būti vartojamas kitame teisės norminiame akte, juo labiau kitoje teisės šakoje;
3) skirtingi terminai negali būti apibrėžti vienodai.
4) tiems patiems žodžiams be reikiamo pagrindo negalima suteikti skirtingų reikšmių.
Loginis teisės aiškinimo būdas dažniausiai taikomas, kai yra pagrindo manyti, kad teisės norma nesutampa su pradine teisės normos išraiška norminiame teisės akte. Tokių atvejų gali pasitaikyti, kai teisėkūros subjektas savo valiai išreikšti netinkamai parenka žodžius ir posakius, blogai suformuoja normino teisės akto loginę struktūrą bei kitais atvejais. Loginio teisės aiškinimo atveju tikroji teisės normos prasmė yra nustatoma logikos metodais
Sisteminis teisės aiškinimo būdas grindžiamas teisės, kaip sistemos, samprata. Aiškinant teisę šiuo būdu, yra nustatoma teisės normos vieta teisės institute, pošakyje, šakoje ir visoje teisės sistemoje, nustatomi jos ryšiai, sąveika su kitomis normomis. Šio būdo taikymas ypač svarbus sprendžiant teisės normų konkurenciją.
Istorinis teisės aiškinimo būdas grindžiamas norminių teisės aktų priėmimo, pakeitimo ar panaikinimo istorinių-politinių sąlygų išsiaiškinimu. Aiškinant teisės normos prasmę svarbu išsiaiškinti, kokiais tikslais, aplinkybėmis buvo priimtas norminis teisės aktas, kokius norminius teisės aktus jis pakeitė, kaip prieš tai buvo reguliuojami tie patys visuomeniniai santykiai.
13.3 Teisės aiškinimo rūšys. Pagal Subjektą: Subjektas gali būti bet kuris asmuo, bet jo pateikiamas normos
teisinės prasmės aiškinimas teisės taikytojams negalioja. Atsižvelgiant į subjektus aiškinimas yra oficialus ir neoficialus. Oficialiai gali aiškinti valstybės įgaliotos institucijos ir jų aiškinimas kitiems yra privalomas.
Savo ruožtu oficialus aiškinimas skirstomas į autentišką ir deleguotąjį. Autentišką aiškinimą atlieka institucija, išleidusi norminį aktą, ir jai specialių įgaliojimų nereikia. Teisė sutampa su teisėkūra, institucija gali aiškinti savo išleistą norminį aktą. Deleguotasis aiškinimas pagrįstas įstatymu, suteikiančiu teisę institucijai aiškinti kitų institucijų išleistus aktus.
Oficialus aiškinimas gali būti kazualinis arba norminis. Kazualinis taikomas konkrečiam atvejui, konkrečiai bylai. Norminis aiškinimas skirtas atitinkamos kategorijos byloms remiantis atitinkamomis normomis išspręsti.
14. Teisėtumas ir teisėtvarka
14.1 Teisėtumo sąvoka. Teisėtumas - teisinės atsakomybės principas.
Teisėtumo kaip teisinės atsakomybės principo turinį sudaro šios nuostatos:
1) atsakomybė gali būti taikoma tik už tas veikas, kurias numato įstatymas, 2) atsakomybė turi būti taikoma tiksliai laikantis procedūrinių-procesinių įstatymo reikalavimų ir 3) atsakomybė turi būti taikoma pagrįstai, t.y. už faktą, kuris nustatytas kaip objektyvi tiesa.
Teisėtumas gali būti traktuojamas kaip teisės principas arba kaip valstybės valdymo metodas.
Teisėtumas — praktinis rašytinės teisės turinio įgyvendinimas, idėjinis politinis teisės sistemos pagrindas, jos ryšys su visuomeniniais ir politiniais institutais, politiniu visuomenės režimu. Tai rašytinės teisės tikrovė, kai tiksliai įgyvendinami visi jos reikalavimai ir garantuojamos galimybės.
14.2 Teisėtumo požymiai (reikalavimai).
• Konstitucijos ir įstatymų viršenybės principas
• Teisinės atsakomybės už teisinius pažeidimus neišvengiamumas
• Visi prieš įstatymus lygūs
• Garantuojamas kokybiškas teisės taikymas
• Efektyvi teismų sistemą
• Visuotinė teisė, tobula įstatymų leidybą
14.3 Teisėtvarkos sąvoka. Teisėtvarka - tai teisės normomis reguliuojama visuomeninių santykių sistema, grindžiama teisėtumu. Teisėtvarka - tai teisėtumo rezultatas.
14.4 Teisėtumo prielaidos (garantijos). Teisėtumo garantijos - tai objektyvios ir subjektyvios sąlygos, taip pat specialios teisinės priemonės ir būdai, užtikrinantys teisėtumą.
Teisėtumo garantijos skirstomos j socialines - ekonomines, politines, teisines, tarptautines.
15. Teisinė kultūra
15.1 Teisinės kultūros sąvoka. Teisinė kultūra apima visuomenei naudingus pažangius teisinius reiškinius (įstatymų leidyba, teisės įgyvendinimas)
15.2 Teisinės kultūros lygiai
• Visuomenės – valstybės bendra teisė
• Grupės – socialinio sluoksnio teisė
• Asmens – vieno individualaus asmens teisė
15.3 Teisinės sąmonės sąvoka. Teisinė sąmonė - tai pažiūrų, įsitikinimų, teorijų, vertinimų, jausmų, emocijų, išgyvenimų, susijusių su galiojančia teise, teisingumu, teisėtumu ir teisėtvarka bei pageidautinomis teisės normomis (teisės idealu), visuma.
15.4 Teisinės sąmonės rūšys ir lygiai
Teisinės kultūros rūšys pagal subjektus yra: individuali, grupinė ir visuomeninė.
15.5 Teisinis aktyvumas. Socialinis teisinis aktyvumas remiasi brandžia teisine sąmone, teisiniu
įsitikinimu, sąmoningu pasirengimu pasinaudoti teisės teikiamomis galimybėmis ir kūrybiškai jomis vadovautis.
Klausymai - atsakymai:
1) Teisės aktų kolizijos sprendimo būdai;
Pagrindiniai principai sprendžiant koliziją yra teisės akto viršenybės paisymas, konkretesnės normos viršenybė bendresnės normos atžvilgiu, teisės akto priėmimo laikas ir visų privatinių subjektų, o ne vienos šalies, interesų paisymas.
2) Kas yra valstybė;
Organizuota politinė bendruomenė, turinti aukščiausią valdymą.
3) Teisinės atsakomybės struktūra;
Teisinė atsakomybė – tai valstybės poveikis teisės pažeidėjui, kuris pasireiškia visuomeniniu valstybiniu pažeidimo pasireiškimu asmeninio, teisinio ar administracinio pobūdžio apribojimų jam taikymu. Asmeniniai apribojimai – žmogaus judėjimo laisvės apribojimas (už grotų, cenzūruojami susirašinėjimai), susitikimų apribojimai, grynųjų pinigų turėjimo apribojimas. Turtiniai apribojimai – turto klasifikavimas, bauda, administraciniai apribojimai (tarkim atimta teisė vairuoti automobilį, teisė gydyti žmones ir t.t.). Teisinė atsakomybė atsiranda, kai yra šios sąlygos: yra tesės norma, numatanti galimybę taikyti teisinę atsakomybę; yra teisės pažeidimo faktas; nėra atleidimo nuo teisinės atsakomybės pagrindų. Yra skiriamos tokios teisinės atsakomybės rūšys: Baudžiamoji, Administracinė, Civilinė, Drausminė, Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę.
4) Kas yra materialinės atsakomybės subjektas;
Darbuotojas ar darbdavys
5) Kas yra subjektinė teisė.
Subjektyvi teise - konkrečios teisės, kurios priklauso konkretiems, tačiau subjektyvioji teisė būtinai remiasi objektyviosios teisės normomis.
Pvz. Įstatymas nustato, kad galima sudaryti testamentą – obj.t. Aš galiu sudaryti arba nesudaryti testamento – čia jau mano subjektinės teisės įgyvendinimas.
6) Teisėtumo samprata
Teisėtumas – praktinis teisės sistemos įgyvendinimas.
7) Juridiniai faktai
8) Drausminė atsakomybė
Drausminė atsakomybė yra taikoma už darbo teisės ir darbo drausmės pažeidimus. Drausminės atsakomybės ypatumas tas, kad darbuotojams ją taiko darbdavys arba jo įgaliotas asmuo.
9) Kolizijos savoka
Kai tam pačiam visuomeniniam santykiui isspresti yra kelios teises normos.
10) Teises sistemos strukturiniai elementai
Struktūriniai teisės sistemos elementai yra teisės norma, teisės šaka, posakis, institutas, subinstitutas.
11) Pozityviaja teisė jos požymiai
Pozityvioji teise oficialiai pripažinta teise, isreiksta istatymuose. Pozityvioji teise itvirtina ir igyvendina prigimtines teises idealus ir prieštaravimus prigimtinei teisei.
12) Тeisinių santykių samprata
Teisiniai santykiai tai visuomeniai santykiai grindžiami teises normomis
13) Тeisės pazeidimo objekto subjektyvioji ar tai objektyvioji puse
Teises pazeidimo objekto objektyvioji puse.
14) Тeisės pažeidimo rusys
Drausminis, civilinis, administracinis, konstitucinis
15) Тeisinė atsakomybė (=3)
Teisine priemone blokuojanti priešinga teisei elgesi ir skatinanti naudinga visuomenei veikla.
Atsakomybes rusys: baudžiamoji, administracine, drausmine, materialine, civiline.
Iskarto sakau, jeigu jums bus egzas pas Ričardas Varno, tai galiu iskarto patart daugiau laiko praleist prie skaitymo negu prie speru kurymu, nes nurasyt beveik neimanoma. Visur vaiksto, is nugaros ziuri i visus ir nieks negalejo nurasyt :D, o kas ir bande tai greitau persigalvojo...
Speros:
http://www.talpykla.com/files/1535/teises%20speros.zip
sitame zipe yra: teise_uzrasai.pdf ( galimi teises biletu variantai ) , teises spera.doc , teises_spera.doc , Teises_speros2.doc , Teises_speros.doc , teises+klausimai(3var).doc
Viska sudedu tesiog cia. Kam reikia imkit ;D . Kam ne, neimkit :P
Valstybės teorija 1-9.doc
1. Valstybės teorija
1.1 Valstybės atsiradimo teorijos.
1) Elito teoriįa. Teorijos esmė, kad liaudis nesugeba valdyti valstybės ir tai gali daryti tik visuomenės elitas (viršūnės, lyderiai).
2) Technokratinė teorija. Iš esmės tai šiuolaikinė elito teorijos interpretacija. Autorių nuomone, visuomenę turi valdyti (ir dažnai valdo) specialistai — valdytojai, vadybininkai. Jie geba nustatyti tikrus visuomenės poreikius, optimalius jos raidos būdus, būtinas priemones. Valdymas yra mokslinis ir užtikrina visuomenės pažangą.
3) Pliuralistinės demokratijos teorija. Kiekvienam žmogui, kiekvienai grupei tenka dalelytė valstybės valdžios, jie dalyvauja valdant valstybę, o valstybė tampa visuotinės valios ir visos visuomenės interesų reiškėja. Teorijos privalumas — jos demokratiškumas, grindžiamas visų piliečių dalyvavimu sprendžiant valstybės valdymo reikalus.
1.2 Valstybės sąvoka – tai suvereni žmonių bendrija, kuri įsikūrusi tiksliai apibrėžtoje teritorijoje, turi savo įteisintą viešąją valdžią, yra nepriklausoma ir pripažinta kitų suverenių valstybių.
1.3 Valstybės požymiai (elementai) - Tauta (žmonių bendrija), kurios narius jungia bendra kalba, bendra religija, bendra istorinė praeitis, daugiau – mažiau aiškus teritorinis apsigyvenimo centras.
Teritorija – viena svarbiausių valstybės egzistavimo sąlygų. Be jos negali atsirasti valstybė. Jeigu kokiame nors apibrėžtame sausumos plote yra įsikūrusi viena valstybė, tai jame negali būti kitos valstybės, negali reikštis kitos valstybės valdžia.
Viešoji valdžia – prievartos (ginkluotosios pajėgos, policija, kitos teisėsaugos institucijos) ir valdymo (įstatymų leidimo ir vykdymo organai) institucijų visuma. Valstybinę valdžią visuomenėje vykdo ypatinga žmonių grupė, turinti valstybinius valdinius įgaliojimus, galinti leisti įstatymus, reikiamais atvejais naudoti valstybės prievartą, kad žmonių elgesys paklustų valstybės teisės aktuose išreikštai valiai.
Suverenitetas (iš pranc.-aukščiausioji valdžia) – valstybės valdžios viršenybė šalies viduje, t.y. valstybės viduje valstybės valdžia yra aukščiausia ir nevaržoma jokios kitos valdžios, ir valstybės nepriklausomybė užsienio reikaluose. Suverenitetas gali būti: vidinis(valdžios savarankiškumas šalies vidaus ribose) ir isorinis (apribojimas lemiantis santykius su kitomis valstybėmis).
1.4 Valstybės tikslai ir funkcijos:
1. ekonominė (normalaus ekonomikos egzistavimo ir raidos saugant esamas nuosavybės formas, visuomeninių darbų, išorinių ekonominių ryšių, užsienio prekybos organizavimo ir panašiai užtikrinimas);
2. politinė (valstybės ir visuomenės saugumo užtikrinimas, socialinės ir nacionalinės santarvės palaikymas, suvereniteto apsauga, slopinimas besipriešinančių socialinių jėgų ir pan.);
3. socialinė (gyventojų teisių ir laisvių apsauga, žmonių socialinių poreikių tenkinimo priemonių įgyvendinimas, būtino gyvenimo lygio palaikymas, būtinų darbo sąlygų užtikrinimas, socialinis aprūpinimas ir kt.);
4. ideologinė (tam tikros ideologijos, taip pat religinės, palaikymas, švietimo organizavimas, mokslo raidos skatinimas, kultūros puoselėjimas).
1.5 Valstybės forma atskleidžia, kaip valstybėje yra organizuojama valdžia. 3 elementai:
1. Valstybės valdymo forma - tai valstybės valdžios organizacijos forma, kuria nusakomas 1)valstybės valdžios šaltinis, t.y. kas yra valdžios šeimininkas 2) valstybės valdžios institucijų sudarymo tvarka, jų struktūra, teisinė padėtis, šių institucijų tarpusavio santykių principai.
Klasifikacija. 1. Pagal valdančiųjų sk. – monarchija, aristokratija, demokratija. 2. Pagal atėjimo į valdžią būdą – monarchija (paveldi), respublika (išrenka).
3. Pagal galių pasiskirstymą: Monarchija – absoliuti, konstitucinė. Respublika – prezidentinė, parlamentinė, mišri.
2. Sandaros forma - valstybės vidaus teritorinis susiskirstymas (t.y. centrinės ir vietinės valdžios santykių pobūdis).
1. Unitarinė - suskirstoma tik administraciniu požiūriu. Būdinga vieninga teisės sistema, vieningos valdžios institucijos, biudžetas.(Lietuva)
2. Federacinė – jungtinė valstybė. Egzistuoja teritoriniai dariniai, turintys t.t. valstybės požymius. Federacijos narės turi atskiras įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę valdžias. (JAV)
3. Konfederacija - suverenių valstybių sąjunga, sukurta pasiekti kokius nors bendrus ekonominius, politinius ar kitus tikslus (ES)
3. Politinis režimas – būdu ir priemonių, kuriomis įgyvendinama valstybės valdžia, visuma. Demokratiniai (laisvi rinkimai, žmogaus teisių apsauga, įvairios partijos, politinių pažiūrų toleravimas, valdžių pasidalijimas) ir nedemokratiniai režimai – priešingi demokratijai bruožai. Nedemokratiniai būna autoritariniai (nesikišama tik įžmogaus asmenines laisves) ir totalitariniai (SSSR)(kišamasi įvisas žmonių gyvenimo sritis)
2. Teisės sąvoka ir kilmė
Teisė – normų visuma. Nėra vieno apibrėžimo.
2.1. Teisės koncepcijų teorijos.
1)prigimtinės teisės teorija teigia, kad greta valstybės nustatytos teisės egzistuoja prigimtinė teisė, kylanti iš žmogaus prigimties, t.y. žmogaus sąmonės, moralės principų. Neatimamos žmogaus teisės: gyvybė, lygybė,nuosavybė, saugumas, orumas, šeima. Pozityvioji teisė - oficialiai pripažinta, veikianti vienoje ir kitoje valstybėje, teisė, išreikšta įstatymuose. Pozityvioji teisė įtvirtina ir įgyvendina prigimtinės teisės idealus ir prieštarauti prigimtinei teisei.
2)istorinė. Teisė – istorinio proceso rezultatas.Teisės formavimasis prilyginamas kalbos, papročių formavimuisi.
3)psichologinė. Čia buvo aiškinta, kad yra pozityvioji teisė – oficialiai veikianti valstybėje teisė ir
intuityvioji, kurios šaltiniai yra žmogaus psichikoje ir susiformavo iš to, ką žmonės supranta kaip teisę. Teisė suprantama kaip teisiniai santykiai ir teisinė sąmonė.
4)Normatyvinė - Teisė suprantama kaip teisės normos, kurių privalomumą lemia ne moralė, o valstybės autoritetas.
2.2. Teisės požymiai –
1. Normiskumas. Teisė, atlikdama savo socialinę paskirtį -reguliuoti visuomeninius santykius, - nustato šių santykių dalyvių bendras elgesio taisykles, kurios vadinasi teisės normomis. Taigi konkrečios teisės normos sudaro teisės turinį.
2. Visuotinis privalomumas. Teisės normos, išreikšdamos valstybės valią, yra privalomos visiems, kam jos yra skirtos, neatsižvelgiant į jokį kieno nors požiūrį įjas.
3. Formalus apibrėztumas. Teisės normos yra ne paprastai idėjos ir mintys, o konkrečiai nustatyto ir formaliai teisės aktuose išreikšto bendro elgesio taisyklės.
4. Daugkartinis taikymas. Teisės normos visą galiojimo laiką yra taikytinos neribotą atvejų skaičių. Pvz., 1787 m. JAV Konstitucijos nuostatos iki šiol sėkmingai reguliuoja teisinius santykius.
5. Prievartiskumas. Teisės normų realizavimą garantuoja valstybė. Jeigu jos savanoriškai nevykdomos, valstybės kompetentingi organai taiko teisinės atsakomybės priemones, tuo užtikrindama teisės visuotinį privalomumą.
6. Sistemingumas. Teisės normos nėra padrikos, o sąveikaudamos sudaro sistemą. Vienos teisės normos realizavimas dažnai yra pagrindas realizuoti kitas normas.
2.3. Teisės principai –Principai – tai pagrindinės vadovaujančios idėjos bei nuostatos. Teisės principas yra ne tik idėja, bet ir teisės norma bei teisiniai santykiai. Teisiniai principai išeina už teisės idėjos ribų ir įgyja norminį ir teisės taikymo turinį.
1) Demokratiškumas.
2) Humanizmas;
3) Teisingumas
4) Lygybė;
5) Teisėtumas
6) Teisinių pareigų lygybė.
2.4. Teisės funkcijos
1. Reguliuoja santykius tarp zmoniu
2. Priešingų (socialinių) interesų derinimo
3. Valstybės prievartos legalizavimo (represinė)
4. Informavimo-leidzia zmonems be dideliu pastangu susivokti kokio elgesio is jo tikisi kiti.
5. Auklėjamoji
2.5. Objektinė ir subjektinė teisė – visa visuomenė bendrai turi objektinę teisę, o kiekvienas individas turi jam priklausančią subjektinę teisę.
Objektyvioji teisė - tai sistema bendrų normų, kurios nėra personifikuotos, neskirtos konkretiems žmonėms ar organizacijoms. Objektyviosios teisės normos išreikštos konstitucijoje, kodeksuose, kituose teisiniuose norminiuose aktuose.
Subjektyvioji teisė - konkrečios teisės, kurios priklauso konkretiems, tačiau subjektyvioji teisė būtinai remiasi objektyviosios teisės normomis.`
Pvz. Įstatymas nustato, kad galima sudaryti testamentą – obj.t. Aš galiu sudaryti arba nesudaryti testamento – čia jau mano subjektinės teisės įgyvendinimas.
3. Teisės normos, jų rūšys ir vidinė struktūra
3.1. Teisės normos sąvoka. Tai socialinių normų rūšis. Tai įstatymuose ir kituose teisės aktuose valstybės nustatyta visiems privaloma bendro pobūdžio elgesio taisyklė, kurios įgyvendinimas garantuojamas valstybinės prievartos priemonėmis.
3.2. Teisės normos ir kitos socialinės normos. Techninės normos.
Elgesio taisyklės, kurios reguliuoja santykius tarp žmonių, visuomeninių ir kitų organizacijų, vadinamos socialinėmis normomis. Pagal visuomenimų santykių reguliavimo sferą socialinės normos skirstomos į teisės, moralės, papročių,korporatyvines, tradicijų, politines, ekonomines, visuomeninių organizacijų ir kitas normas.
Moralės norma ir teisė norma. Moralė – vidinis žmogaus įsitikinimas. Skiriasi: kilmė, reguliavimo apimtis, elgesio taisyklės detalizavimo laipsnis, išraiškos forma, bausmė už nevykdymą. Moralė turėtų būti teisės normų pagrindu.
Paprotys. Bendra elgesio taisyklė, susidariusi dėl daugkartinio kartojimosi (pvz. pasisveikinti susitikius tą dieną pirmąkart)
Korporacijų. Pvz. VGTU statutas, bet valstybė šių normų vykdymo negarantuoja.
Techninės- reglamentuoja žmonių santyki su gamta, išoriniu pasauliu. Tai nėra socialinės normos. Jų turinį lemia objektyvūs gamtos dėsniai. Šios normos svarbios, nes jos kartais tampa teisės normomis, pvz.kelių eismo taisyklės kyla iš techninių savybių, kurios užtikrintų aplinkinių apsaugą. Techninės normos leidzia pasiekti uzsibrezta tam tikra prisitaikymo prie aplinkos tiksla – pvz., uždegti laužą.
3.3. Teisės normų klasifikavimas
1. Pagal reguliuojamo visuomeninio santykio dalyką (pagal teisė šakas) civilinės, baudžiamosios, darbo, administracinės, kt.
2. Pagal teisinę galią: konstitucinės, paparastų teisės aktų, poįstatyminės.
3. Pagl tai, ką reguliuoja: materialinės ir proceso
4. Pagal teisinio reguliavimo metodą:
1) Imperatyvios – nustato konkrečią taisyklę (draudžiama vairuoti neblaiviam)
2) Dispozityvios – leidžia asmeniui pasirinkti elgesio variantą
3) Skatinamosios – numato paskatinimą už kitų teisė normų laikymąsi
4) Rekomendacinės – nurodo patogiausią būdą pasiekti tikslą
5. Pagal atliekamą funkciją:
1) Reguliacinės –a) įpareigojančios, b) draudžiančios ir c) įgaliojančios.
Įpareigojančios teisės normos nustato pareigą atlikti tam tikrus aktyvius teigiamus veiksmus (pareiga laikytis įstatymų, pareiga mokėti valstybės mokesčius).
Draudžiančios teisės normos nustato pasyvią pareigą, t.y. pareigą susilaikyti, nevykdyti draudžiamų veiksmų. Tai normos, numatančios baudžiamąją, administracinę arba drausminę atsakomybę už teisės pažeidimus.
Įgaliojančios teisės normos suteikia teisę atlikti tam tikrus teigiamus veiksmus, sukeliančius teisines pasekmes. Pavyzdžiui, tai teisė į poilsį, teisė streikuoti, teisė kreiptis į teismą, teisė sudarant santuoką pasirinkti pavardę.
2) Sankcijas nustatančios – numato pasekmę, jei būtų pažeista reguliacinė norma.
6. Pagal normoje esantį paliepimo pobūdį:
1)Įpareigojamąsias – pvz. Pranešti apie nusikaltimą
2) Įgalinamąsias – pvz. Sulaukęs 18 m. gali balsuoti
3) Įtvirtinamąsias – pvz. Lietuvos valstybė – demokratinė respublika
4) Definicines – apibrėžia sąvokas
5) Deklaratyvias – institucijų uždaviniai
6) Kolizines – nustato taisykles, kaip parinkti teisės normas
7) Operatyvines – nustato kitų teisės normų galiojimą (datą, pratęsimą)
3.4. Teisės normos vidinė struktūra - tai teisės normos vidinė sandara, jos sudedamieji elementai. Teisės norma turi tris struktūrinius elementus: hipotezę, dispoziciją ir sankciją.
Kiekviena teisės norma yra vieninga, jos visi trys elementai yra susiję ir vienas kitą sąlygoja.
Hipotezė nurodo faktines aplinkybes, kurioms esant reikia vadovautis ta teisės norma, t. y. ji apibrėžia normos veikimo sferą, nurodo subjektus ir sąlygas. Hipotezė gali būti:
a)Paprasta („Jei būsi geras...“)
b) sudėtinė („Jei netrukšmausite ir nerūkysite...“)
c) alternatyvi ((„Jei triukšmausite arba rūkysite...“)
Dispozicija –pati elgesio taisyklė. Tai pagrindinis teisės normos elementas. Ji nurodo, koks turi būti elgesys (teisė ir pareigos), kai yra hipotezėje numatytos faktinės aplinkybės.
Pagal apibrėžtumo laipsnį – a) absoliučiai apibrėžtos(konkrečios) b) santykinai apibrėžtos (gali rinktis elgesio variantą)
Pagal raiškos būdus a) paprastosios – teisių ir pareigų nedetalizuoja b) aprašomosios – detalizuoja taisyklę c) nukreipiamosios – turinį reikia susirasti kitam teisės akte d) blanketinės – nurodo, kad reik laikytis taisyklės, bet jos nei nurodo, nei išdėsto(pvz., neteisėta ūkinė veikla užtraukia baudą..kas ta veikla, reik susirast pačiam.)
Sankcija nurodo, kokia poveikio priemonė taikoma visuomeninio santykio dalyviams, nevykdantiems teisės normos dispozicijoje išdėstytų reikalavimų.
a) baudžiamosios (taiko tik teismai);
b) administracinės (taiko įgaliotos kompetentingos valstybės institucijos ar pareigūnai ir teismai);
c) drausminės (skiria darbdavys arba jo įgalioti atstovai);
d) turtinės (skiria teismai ir kitos įgaliotos valstybės institucijos).
4. Teisės šaltiniai
4.1. Sąvoka. Teisės šaltinis suprantamas dvejopai:
1. Kaip dalykas, iš kurio atsiranda teisė, pvz., sutartiniai santykiai, šeimos santykiai
2. Kaip teisės išraiškos forma, teisės normų įkūnijimo ir įtvirtinimo būdas – valstybės kompetentingų organų išleisti teisės aktai.
Teisės normų reiškimo būdai ir vadinasi teisės šaltiniais arba teisės forma. Oficialiuose valstybės dokumentuose (įstatymuose) įtvirtintos teisės normos įgauna formalų apibrėžtumą ir visuotinio privalomumo pobūdį. Jos garantuojamos valstybinės prievartos priemonėmis.
4.2 Teisės šaltinių rūšys.
1) Teisinis paprotys - tai istoriškai susidariusi dėl tam tikro dažno pasikartojimo valstybės sankcionuota kaip visuotinai privaloma taisyklė. Teisiniai papročiai sudaro paprotinę teisę. Jie atsirado reiškiantis ekonominiams santykiams, nes valstybė dėl savo primityvios organizacijos dar negalėjo normalizuoti savo organų teisėkūros (pvz.,jūrų teisė) Teisinis paprotys tampa teisės šaltiniu tik tada, kai įtvirtinama teisės aktuose. Kad paprotys būtų teisiniu papročiu:
1.reikia, kad jis būtų visuotinas (pripažintas ten, kur susikūrė);
2.kad būtų tam tikro amžiaus;
3.neturi prieštarauti viešajai tvarkai ir moralei;
4.turi būti “protingas” (bendrosios teisinės sisitemos valstybėse);
5.nepertraukiamo veikimo (bendrosios teisinės sisitemos valstybėse);
6.apibrėžtumas ir suderinamumas (bendrosios teisinės sisitemos valstybėse);
7.privalomumas (bendrosios teisinės sistemos valstybėse).
2) Teisminis precedentas Teisminis precedentas atsiranda tada, kai teisėje yra spraga arba teisės norma yra pasenusi. Ta spraga teisme yra užpildoma. Atsirado JAV. Buvo byla, bet negalima buvo jos išnagrinėti, nes nebuvo tokių įstatymų. Teisėjas visgi išsprendė bylą. Vadinasi, remiantis šio teismo sprendimu, kiti teisėjai nagrinėja panašias bylas, sprendimas tampa pavyzdžiu, šiuo atveju teismas sukuria pats normas, kurias kiti teismai realizuoja, nors tokiu istatyme ir nera.
3) Norminis aktas - - pagrindinis teisės šaltinis. Teisinis norminis aktas - tai valstybės kompetentingų organų ar jų įgaliotų institucijų oficialus rašytinis aktas - dokumentas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisės normas.
Norminiai aktai yra skirstomi į įstatymus ir poįstatyminius aktus.
4) Tarptautinės sutartys – aukščiau už įstatymus, bet neturi prieštaraut konstitucijai
Teisės šaltinių prasmė yra trejopa:
1)t.y. teisės išraiškos būdas, 2) tai veiksnys ,kuris lemia teise, 3)per teises šaltinį mes galime pažinti teisę.
5. Norminiai teisė aktai, jų galiojimas laiko, erdvės atžvilgiu ir asmenims
5.1. Sąvoka. Teisinis norminis aktas - tai valstybės kompetentingų organų ar jų įgaliotų institucijų oficialus rašytinis aktas - dokumentas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisės normas.
5.2. Norminių teisės aktų rūšys:
• Pagal vietą aktų hierarchijoje 1) Įstatymai – Konstitucija, Konstituciniai įstatymai, Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys, kodeksai, Paprastieji įstatymai.
2) Poįstatiminiai aktai – priimami įstatymų pagrindu, skirti jiems įgyvendinti, konkretizuoja pagrindines įstatymo nuostatas.Seimo nutarimai, Prezidento dekretai, Vyriausybės nutarimai..
• Pagal juridinę galią: Pagrindiniai, pagalbiniai
• Pagal teisės šakas: Civilinės, Baudžiamosios Ir kt..
• Pagal galiojimo trukmę: Nuolatinio galiojimo ir terminuoto arba laikino galiojimo.
• Pagal veikimo apimtį 1) Bendro veikimo TNA (visiems tos rūšies santykiams ir visoje teritorijoje) 2) Riboto veikimo (tam tikriems santykiams ir /arba tam tikroj teritorijoj)
• Pagal subjektą 1) parlamento 2) tautos (referendum)3) vietos savivaldos inst...
5.3. NTA struktūra.
• įvadinė dalis – pavadinimas, taikymo subjektas, kt.;
• norminė dalis – dėstomos pačios taisyklės;
• teisinės atsakomybės rūšį ir tvarką nustatanti dalis – asmenys pažeidę šį aktą
atsako pagal įstatymą;
• baigiamoji dalis – akto įsigaliojimo laike, pasirašiusiojo pareigos ir jei aktas
naikina kitus teisės aktus, tai nuoroda į panaikinamas normas.
5.4. NTA galiojimas
5.4.1. laiko atžvilgiu- NTA galiojimas laiko atžvilgiu gali būti nurodomas pačiame akte (data, ar įvykių) – kada jis baigiasi. NTA baigia galioti kai yra panaikinamas to paties lygio, ar aukštesnių, kitų NTA. Arba jei teismas jį pripažįsta negaliojančiu.
• Įstatymai, jei nenurodyta kitaip, įsigalioja jų paskelbimo dieną.
• Poįstatyminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po paskelbimo Valstybės žiniose.
• įstatymas negalioja laike atgal. Yra viena išimtis: įstatymas atgalinę galią turi tik baudžiamosios administracinės teisės atveju, jei jis bausmę švelnina, ar panaikina.
5.4.2. erdvės atžvilgiu Valstybės teritorija laikoma valstybės sienomis apribota
sausumos teritorija.
• Taip pat apimami vidaus ir teritoriniai vandenys,
• Apima oro erdvę virš teritorijos.
• Apima žemės gelmes.
• Apima Lietuvos ambasadas užsienyje. Reikia turėti omeny, kad užsienio valstybių ambasadų teritorijos Lietuvoje yra tų valstybių teisinės teritorijos.
• Apima laivus su Lietuvos vėliava neutraliuose vandenyse (pvz. vidury Atlanto).
Išimtis – karo laivai. Karo laivas visuomet laikomas valstybės teritorija, nesvarbu kur jis būtų.
• Baltijos jūros kontinentiniame šelfe padaryti ekonominiai nusikaltimai gali būti
baudžiami pagal Lietuvos įstatymus.
5.4.3. asmenų atžvilgiu –
• kai kurie NTA gali būti skirti asmenų grupei, apibrėžtai rūšiniais pobūdžiais. (pvz.valstybės tarnautojai)
• amžius. Pvz. baudžiamieji galioja asmenims nuo 16 metų pilna apimtimi, o kai kurie – nuo 14 metų.
• Baudžiamasis įstatymas galioja – trys principai:
1. Pilietybės principas – galioja visiems LR piliečiams ir asmenims be pilietybės nuolat gyvenantiems Lietuvoje
2. Realinis principas – kiekviena valstybė už jai ypatingai svarbius nusikaltimus padarytus užsienyje gali bausti ir užsienio piliečius; Nikaragvos pilietis Nigerijoje raginantis nuversti Lietuvos valdžią gali būti suimtas ir nuteistas;
3. Universalusis principas – už nusikaltimus žmoniškumui žmogų gali nuteisti šalis ne savo pilietį, už nusikaltimus padarytus ne savo šalyje, ne savo šaliai; tikslas – kad kariniai nusikaltėliai negalėtų niekur pasislėpti.
6. Teisėkūra
6.1. Teisėkūros sąvoka . Teisėkūra- teisės norminių aktų kūrimas. Apima valstybės įgaliotų institucijų veiklą rengiant, keičiant, papildant NTA, užtikrinnt jų galiojimą. Apima procesą nuo sumanymo kilimo iki NTA priėmimo.
6.2.Teisėkūros procesas (etapai) : projektų rengimas, svarstymas ir įteisinimas.
Įstatymų teisėkūros stadijos:
1)įstatymų leidybos iniciatyva tai teisė tam tikriems subjektams teikti siūlymus, dėl teisės normos priėmimo; paprastai ratas asmenų, galinčių teikti pasiūlymus,yra griežtai ribojamas; Lietuvoje tai reglamentuota Konstitucijoje: įstatymų projektus gali siūlyti Seimo nariai, Prezidentas ir vyriausybė, t.p. 50 tūkst. piliečių turinčių rinkimų teisę;
2)projektų svarstymas išankstinis (neoficialusis) ir oficialusis svarstymai; išankstinio svarstymo metu dažniausiai kviečiami pasisakyti visi suinteresuoti asmenys; oficialus svarstymas parlamento komitete ir plenarinėje sesijoje;
3)įstatymų priėmimas ir tvirtinimas Lietuvoje paprastas įstatymas laikomas priimtu, jei už jį balsavo dauguma posėdyje dalyvavusių Seimo narių; Konstituciniai įstatymai keičiami ne mažesne kaip 3/5 Seimo narių dauguma (priimami ne mažiau, kaip pusės); daugumoje valstybių parlamento priimtą įstatymą patvirtina valstybės vadovas;
Lietuvoje prezidento veto gali būti pašalinamas daugiau nei pusės visų Seimo narių dauguma;
4)įstatymų paskelbimas pasirašytą įstatymą prezidentas privalo skelbti per 10 dienų, o referendumu priimtą įstatymą per 5 dienas (referendumu priimto įstatymo prezidentas vetuoti negali).
6.3. Teisėkūros juridinė technika. Tai sistema kalbinių, loginių ir organizacinių priemonių bei procedūrų, kuriomis formuluojamos, aiškinamos ir struktūriškai išdėstomos teisės normos, rengiami, sudaromi, įforminami, išleidžiami, sisteminami, saugomi ir randami norminiai teisės aktai. Norminiai teisės aktai laikomi parengtais, jeigu jie atitinka teisinės technikos reikalavimus, t.y. įstatymu numatytus formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus.
Teisėkūros juridinės technikos tikslai:
1. Racionaliai reguliuoti visuomeninius santykius, vengti norminimo spragų ir padėti racionaliausiomis priemonėmis siekti bendrų tikslų;
2. Formuluoti ir išdėstyti teisės normas taip, kad jų adresatai aiškiai suprastų jiems nustatomų teisių ir pareigų turinį bei pobūdį (ko iš jų reikalauja/reikalaus minėtas teisės aktas), suprastų teisinius faktus, kurių pagrindu tos teisės atsiranda, pasikeičia, ar pasibaigia.
Kiekvienas teisės aktas pavadinime (titule) turi turėti savo rūšies atributus (įstatymas, poįstatyminis aktas, kt.), subjekto pavadinimą (čia Seimas, Vyriausybė, kt.), atsispindėti turinys . Viename teisės akte turi būti išdėstytos tik vienos rūšies teisės normos. Kiekviename teisės akte pirmiausiai turi būti dėstomos bendros normos, tada specialios normos. Pirmiausiai materialinės teisės normos, po to – procesinės (tai, kaip yra įgyvendintos)
Kalbos reikalavimai. Kalba visiems teisės aktams bendra. Pagrindinis principas – kalbos lakoniškumas; turi būti naudojamas minimaliai reikalingas žodžių skaičius. Naudojami bendrieji žodžiai ir specifiniai teisės terminai.
Pagrindiniai reikalavimai - terminų vienaprasmiškumas – vienodai suprantami. Teisės terminų vienovė – terminai turi būti naudojami kiek įmanoma labiau tie patys. Teisės terminų santykinis pastovumas – nereikia kurti naujų terminų, jei yra galima pritaikyti senus. Kalbos ekonomiškumo principas – teisės norma turi būti suformuluojama naudojant mažiausiai įmanomai žodžių.
7. Teisės normų kolozijos. Teisės spragos
7.1. Sąvoka.
Teisės spraga – tai atvejis, kuris turėtų būti, tačiau nėra sureguliuotas teisės aktuose. Teisės spragos atsiranda, nes įstatymais neįmanoma sureguliuoti visų atvejų. Ne visi teisės normų neraglamentuoti klausimai laikomi teisės spraga. Kartais paliekamas neapibrėžtumas, nes manoma, kad tai gali būti reguliuojama papročių, moralės normų. Teisės spraga reiškia, kad būtinai reguliuotiniems santykiams nėra teisės normos.
Teisės normų kolizija yra priešinga teisės spragai – kai tam pačiam visuomeniniam
santykiui spręsti yra kelios teisės normos.
7.2. Priežastys
1. Įstatymų leidėjas klaidingai mano, kad konkrečių santykių reguliuoti nereikia;
2. Įstatymų leidėjas klaidingai mano, kad teisę bus galima sukonkretinti ją taikant;
3. Įstatymų leidėjas klaidingai perleidžia klausimų sprendimą teisę taikančiai institucijai;
4. Įstatymų leidėjas išleidžia nereikalingą teisės normą;
5. Įstatymų leidėjas sprendžia klausimą ne taip, kaip reikėtų.
Pagal atsiradimo priežastis teisės spragos gali būti skirstomos į a) pirmines ir b) antrines.
Pirminės atsiranda dėl netobulos įstatymų leidybos. Antrinės, kai visuomeniniai santykiai buvo sureguliuoti, tačiau gyvenimas pasikeičia taip, kad seno teisės akto nebegalima jiems pritaikyti.
Teisės normų kolizijos paprastai atsiranda dėl panašių priežasčių.
7.3. Sprendimų būdai
Kolizijos išsprendimo t-klės:
a) jei susikerta įv. organų normos, taikomos aukštesniojo organo normos (seimo ir vyriausybės- taikoma seimo.
b) jei to pat organo, bet priimta skirtingu laiku, taikoma vėliau priimta.
c) jei kolizija tarp bendros ir spec. normos, taikoma spec. norma.
d) jei federacijos ir federacijos subjektų - taikoma federacijos norma. Yra išimčių.
Teisės spragų naikinimo būdai
1) teisės aiškinimas
2) remiantis teisės analogija ir įst. Analogija - tai konkrečios teisinės bylos išsprendimas teisės normų pagrindu, kurios skirtos ne šiam konkrečiam atvejui, o panašiam.. Taikoma teisės norma tiesiogiai tų duotų santykių nereguliuoja, o reguliuoja kitus, artimus, giminingus, santykius. Teisės analogija - sprendimo konkrečioj byloj priėmimas , remiantis bendraisiais teisės principais ir teisės esme. Teisės analogija taikoma, kai negalima parinkti panašių teisės normų, tai yra pritaikyti įst. analogijos.Visose teisės šakose galime taikyti tiek įst., tiek teisės analogijas, išskyrus baudžiamą ir administracinę teisės šakas, nes čia nusikaltimų sąrašas baigtinis.
3) remiantis teisiniais papročiais,teisės papročiai prie teisinės sistemos.
4) teisinis precedentas - yra teisminis precedentas ir administracinis precedentas - daugiau paaiškinti nesiteikė.
8. Teisės sistema
8.1. Teisės sistemos sąvoka. Teisės sistema – tai teisės normų visumos egzistavimo ir veikimo būdas, kur visos teisės normos suorganizuotos į teisės institutus, pošakius, šakas ir yra susijusios tarpusavio priklausomybe ir veikia garantuodamos viena kitos veiksmingumą. Tai teisės normų sugrupavimas pagal požymius.
8.2. Teisės sistemos struktūriniai elementai.
1. teisės norma – pirminis teisės šaltinis;
2. teisės institutas – grupė teisės normų, kurios reguliuoja artimus visuomeninius santykius (pvz. Civilinėje teisėje Paveldėjimo teisių institutas);
3. teisės šaka – stambiausias teisės normų darinys teisės sistemoje, tai sistema teisės normų, reguliuojančių kokybiškai vieningų/vienarūšius visuomeninius santykius;(civilinė, baudžiamoji, administracinė, konstitucinė)
4. teisės pošakis – kokios nors teisės šakos giminingų institutų visuma. Teisės pošakis reguliuoja tam tikros rūšies visuomeninius santykių grupes. Pavyzdžiui – civilinės teisės šakos pošakis yra įsipareigojimų pošakis; konstitucinės teisė pošakis – rinkimų teisė. Šaka nuo pošakio skiriasi tuo, kad jis neturi savarankiško reguliavimo metodo, o tik dalyką.
8.3.Teisinio reguliavimo dalykas ir metodas. Teisinis reguliavimas yra visuomeninių santykių sutvarkymas bei sureguliavimas teisinių priemonių pagalba.
Teisinio reguliavimo dalykas – teisės sistemos išskyrimo į šakas pagrindas. Tai visuomeniniai santykiai:
• Turtiniai santykiai. (Prekiniai – piniginiai santykiai). Jie taip pat apima gamybinius, mainų, paskirstymo ir kt. santykius. Jiems bendra, kad juos praktiškai visus galima išreikšti pinigų pagalba. Jie sudaro ekonominį valstybės pagrindą, todėl jiems būtinas teisinis reguliavimas.
• Visuomenės valdymo sfera. Visuomenės valdymo santykiai sutampa su turtiniais, kai kalbama apie ekonominį valdymą. Esminis valdymo santykių požymis – tai aukštesniųjų organizacijų bei pareigūnų sprendimų privalomumas žemesniesiems organams, pareigūnams bei piliečiams. Šis mechanizmas apima tris valstybinės valdžios šakas, o jų valdingų santykių pagrindas ir viena pagrindinių priemonių yra teisinis reguliavimas.
• Visuomeniniai apsauginiai santykiai, skirti visuomeninės tvarkos pažeidimų užkirtimui, taip pat kaltės pobūdžio nustatymui, bei skirti atsakomybės pobūdžiui už įvairius nusikaltimus nustatyti.
Teisinio reguliavimo metodas – teisės poveikio visuomeniniams santykiams būdai bei priemonės. Jei dalykas pasako, ką reguliuoja teisė, tai metodas - kaip teisė realizuoja savo reguliavimo funkcijas.
Administracinėje ir baudžiamojoje teisėje dominuoja imperatyvusis metodas, civilinėje teiėje – dispozityvusis. Taip pat skiriami skatinimo, rekomendacinis, prievartos metodai ir kt..
Teisinio reguliavimo metodą nusakantys požymiai:
1. Teisinio santykio dalyvių teisinė padėtis vienas kito atžvilgiu;
2. Valstybės prievartos priemonių, sankcijų už teisės normų pažeidimus
taikymas, to taikymo tvarka ir sankcijų pobūdis.
Teisinio reguliavimo metodo struktūriniai komponentai:
1. ribos – kaip plačiai jis bus taikomas;
2. atitinkamų teisės aktų išleidimas – metodo taikymui reikalingi teisės aktai;
3. atitinkamų teisių ir tų teisių įgyvendinimo galimybių suteikimas asmenims;
4. teisės normų pažeidimo atvejų teisinės atsakomybės priemonių nustatymas.
8.4. Teisės sistema ir įstatymų sistema. Teisės sistema turinio atžvilgiu yra vidinė teisės struktūra ir atitinka reguliuojamų visuomeninių santykių pobūdį. Įstatymų sistema yra išorinė teisės forma, išreiškianti jos šaltinių tvarką, t. y. norminių teisės aktų sistemą. Teisė neegzistuoja už įstatymų, nes plačiuoju požiūriu įstatymai
yra teisė. Tačiau teisės sistema ir įstatymų sistema nėra tapatūs dalykai. Jos iš esmės skiriasi ir yra santykiškai savarankiškos. Pirminis teisės sistemos elementas yra norma, o pirminis įstatymų sistemos elementas yra norminis teisės aktas.
9. Teisiniai santykiai
9.1. Teisinių santykių sąvoka. Tai teisės normų ir teisinių faktų pagrindu atsiradę visuomeniniai santykiai. Visuomeniai santykiai, sureguliuoti teisės normų.
9.2. Teisinių santykių rūšys
• Pagal teisės šakas:
1. Civiliniai
2. Baudžiamieji
3. Administraciniai...
• Pagal subjekto apibrėžtumą:
1.absoliutūs - apibrėžiamas tik vienas teisinio santykio dalyvis. Teisės turėtojas yra vienas, o pareigos – visi kiti; pvz. nuosavybės teisė (turėtojas turi teisę disponuoti savo turtu, o visi kiti privalo netrukdyti).
2. santykiniai
• Pagal teis. santykių pobūdį, kuris atitinka teisės funkcijas reguliacinę ir apsauginę.
1. reguliaciniai: Civ. darbo, šeimos, baudž.
2. apsauginiai: baudž. ir adm. teisės pagrindu ir susiję su valstybės prievartos taikymu.
• Dar galima skirstyti pagal subjektus, dalyvaujančius tame santykyje:
1.tarp fizinių asmenų,
2.juridinių asmenų,
3.piliečių ir valstybės (pvz. pilietybė),
4.tarp valstybių (tarptautinė teisė)
9.3. Teisinių santykių struktūra : 1. Subjektas 2. Objektas 3. Turinys.
1. Teisinio santykio subjektas. Teisinių santykių subjektais (dalyviais) gali būti fiziniai asmenys (piliečiai, asmenys be pilietybės, užsieniečiai), juridiniai asmenys, turintys teisnumą ir veiksnumą, bei valstybė.
Teisnumas - tai teisės normomis nustatytas galėjimas turėti subjektyvines teises ir pareigas. Atsiranda nuo gimimo
Veiksnumas - tai teisės normomis nustatytas galėjimas pačiam savo veiksmais įgyti teises ir sukurti pareigas, taip pat atsakyti už padarytus teisės pažeidimus. Veiksnumo turinys ir apimtis priklauso nuo amžiaus: pilnas arba ribotas, nuo sveikatos būklės, pvz: giminystės nebuvimas. Asmenys iki 14 metų neturi veiksnumo. Visai veiksnumo neturi psichikos ligoniai –gali būti atimamas teismo sprendimu.
Veiksnumas pagal apimtį:
● visiškas – visiškai veiksniu laikomas žmogus sulaukęs 18 metų, kol nėra teismo sprendimo, kad jis yra neveiksnus (pvz. psichiškai nesveikas);
● dalinis – nuo 14 iki 18 metų; tokiems asmenims nustatoma rūpyba (paprastai– tėvai);
● ribotas, kitaip dar suvaržytas – tai tokios situacijos, kai įstatymuose numatytomis sąlygomis teismas apriboja žmogaus veiksnumą; pvz. CK numato, kad jei žmogus piktnaudžiauja psicho aktyviomis medžiagomis, tai jo veiksnumas gali būti apribotas.
2. Teisinio santykio objektas– dalykai (vertybės, gerybės), dėl kurių žmonės sueina į teisinius santykius. Teisinių santykių objektais gali būti
• materialios vertybės (mašina, šaukštas, kt.),
• nematerialios vertybės (žmonių veiklos rezultatai).
Žmogus NEGALI būti teisinių santykių objektu. Tačiau gali būti žmogaus kūno dalys, nors ne laisvoje civilinėje teisėje, bet kalbant apie jas, kaip apie donorystę (atskiri TA).
• Asmeninės ne materialiosios vertybės: garbė, orumas, teisė į vardą, juridinio asmens teisė į pavadinimą, kūno neliečiamybė, dalykinė reputacija.
• Veiksmai ir veiksmų rezultatai: pasirodymas, kt.
• Intelektinės veiklos rezultatai (kūrinys)
• Vertybiniai popieriai,arba oficialūs dokumentai.
3. Teisinio santykio turinys – žr. žemiau
9.4. Teisinių santykių turinys Jis apibrėžiamas, kaip santykio dalyvių subjektinės teisės
ir teisinės pareigos.
Subjektinė teisė - tai konkrečiam asmeniui įstatymo leisto ir neuždrausto veiksmo, kuris yra ginamas valstybės prievarta, rūšis ir mastas.
Subjektinė teisė apima tris leidimus:
1. leidimas pačiam elgtis taip, kaip nustatyta teisės normoje;
2. leidimas reikalauti, kad kiti asmenys teisės turėtojo atžvilgiu susilaikytų nuo tam tikrų veiksmų, arba vykdytų jo naudai pozityvią pareigą;
3. leidimas kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją, kad ši, panaudodama valstybės prievartą, priverstų antrąją teisinio santykio šalį įvykdyti pareigą.
Teisinė pareiga - tai įstatymų numatytas pnvalomas elgesys, kurį asmuo turi atlikti kito subjekto atžvilgiu Teisinės pareigos apima tris įpareigojimus:
1. Įpareigojimą atlikti kito asmens, ar bendrijos, naudai tam tikrus pozityvius veiksmus;
2. Įpareigojimas nekliudyti subjektinės teisės subjektui, naudotis tuo gėriu, ar ta vertybe, į kurią jis turi teisę;
3. Įpareigojimas atlyginti pareigos nevykdymų padarytą žalą kito asmens teisėms.
9.5. Juridiniai faktai .Juridinis faktas, tai konkrečios gyvenimo aplinkybės, arba įvykiai, su kurių buvimu teisės norma sieja konkrečiu teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą, arba pasibaigimą.
Pripažinti faktą teisiniu, reiškia, kad valstybė ima reguliuoti dėl to fakto atsiradusias pasekmes.
• Pagal žmogaus valios dalyvavimą:
1. įvykiai – nuo žmogaus valios nepriklausomi;(mirtis)
2. veiksmai - gali pasireikšti veikimu, arba neveikimu; teisėje vartojamas žodis –veika.
Veikos skirstomos į teisinius aktus ir teisinius poelgius.
Teisinis aktas - asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti, arba panaikinti teises ir pareigas.(pvz. Sutartis)
Teisiniai poelgiai - tai tokie atvejai, kai asmuo specialiai nesiekia sukurti teisių ir pareigų, tačiau kažkokia teisės norma numato tokių pasekmių atsiradimą.(pvz.kūrinio sukūrimas)
Veikos gali būti a)teisėtos ir b)neteisėtos.
Prie juridinių faktų priskiriamos teisinės būsenos – tai trunkamasis reiškinys (aplinkybė apibrėžta konkrečiu laiku, o aplinkybė – trunka); pvz.: pilietybė, santuoka, buvimas pareigūnu.
Valstybes teorija 10-15.doc
10. Teisės pažeidimas
10.1 Teisėtas elgesys, jo rūšys - Teisėtas elgesys yra socialiai naudinga veikla, kuria siekiama tenkinti valstybinius ir teisinius, visuomeninius ir asmeninius interesus. Teisėtu elgesiu žmogus duoda visuomenei ekonominę ir kultūrinę naudą ir padeda jos raidai. Teisėtas elgesys į rūšis skirstomas pagal asmens įtraukimo į teisės reguliavimo aktyvumą laipsnį. Tad teisėtas elgesys dar yra: marginalinis, konformistinis, įprastas ir socialiai aktyvus.
Žmonių, kurie laikosi teisės reikalavimų, bet kurių individuali teisinė sąmonė nesutampa su teisės normų reikalavimais, elgesys tik formaliai teisėtas ir todėl vadinamas marginaliniu. Marginalinis elgesys teisėtas, nors asmuo teigiamai nevertina teisės reikalavimų, bet jų laikosi, nors jo teisinė sąmonė nesutampa su įstatymo esme.
Konformistinis teisėtas elgesys yra tada, kai asmuo pasyviai laikosi teisės normų, prisitaiko ir elgiasi pagal aplinkinių (grupės, giminių, kolegų) nuomonę.
Įprastas - Žmogus, įsisąmoninęs teisės idėjas ir principus, atlieka teisėtus veiksmus kaip savaime suprantamus ir kaskart neanalizuoja teisinių reikalavimų teisingumo ir motyvų.
10.2 Teisės pažeidimo sąvoka. Teisės pažeidimas - tai asmens (fizinio ar juridinio) neteisėta, kalta veikla, kuria padaroma žala visuomenei ar atskiriems jos nariams. Teisės pažeidimą sudaro keturi elementai: 1. subjektų;2. subjektyviosios pusės;3. objekto;4. objektyviosios pusės.
10.3 Teisės pažeidimo sudėtis. Teisės pažeidimo sudėtį sudaro objektyvioji ir subjektyvioji sudėtys.
Objektyvioji pažeidimo pusė:
• Neteisėti veiksmai
• Pažeidimo objektas (teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir pan.)
• fakultatyvūs požymiai (būdas, priemonės ir t t.)
Subjektyvioji pažeidimo sudėtis:
• Pažeidimo subjektas - asmuo, pažeidęs teisę
• Subjektyvioji pusė (kaltė).
10.4 Teisės pažeidimo rūšys. Pagal teisės šaką, kurių normos konkrečia veika yra pažeidžiamos, gali būti:
• nusikalstamas teisės pažeidimas (nusikalstama veika),
• deliktas (civilinis, privatinės teisės pažeidimas),
• administracinis pažeidimas (viešosios tvarkos, viešojo valdymo ir pan., žr. LR ATPK)
• konstitucinis pažeidimas.
11. Teisinė atsakomybė
11.1 Teisinės atsakomybės sąvoka. Teisinė atsakomybė – teisinė priemonė blokuojanti priešingą teisei elgesį ir skatinanti visuomenei naudingą veiklą.
Teisinė atsakomybė gali būti suprantama ir kaip (teisinis) įsipareigojimas teisės subjektams garantuoti naudojimąsi savo teisėmis, atitinkamų pareigų vykdymu nurodant, kad tokių pareigų nevykdymas virs atitinkamų teisių praradimu. Taip pat atsakomybė gali būti suprantama kaip pasirengimas atsakyti už savo poelgius (L. Archangelskis), pareigos valstybei ir visuomenei suvokimas (L. S. Samoščenko), asmenybės santykis su visuomenės jai keliamais dorovės reikalavimais (Lietuviškoji tarybinė enciklopedija).
Kilus atsakomybei, gali būti taikoma (teigiama arba neigiama) sankcija. Nuo teisinės atsakomybės subjektas gali būti atleidžiamas, esant atsakomybę šalinančioms aplinkybėms (pvz., būtinoji gintis).
11.2 Teisinės atsakomybės sąlygos (pagrindai). Teisinė atsakomybė atsiranda, kai yra šios sąlygos:
1) yra teisės norma, numatanti galimybę taikyti teisinę atsakomybę;
2) yra teisės pažeidimo faktas;
3) nėra atleidimo nuo teisinės atsakomybės pagrindų.
11.3 Teisinės atsakomybės rūšys
Baudžiamajai atsakomybei būdingos griežčiausios valstybės prievartos priemonės, kurias taiko teismai, skirdami BK numatytas bausmes.
Administracinę atsakomybę už įstatymo numatytus administracinius teisės pažeidimus taiko teismai, valstybės valdymo organai ir pareigūnai.
Drausminė atsakomybė atsiranda pažeidus darbo drausmę pagal vidaus darbo tvarkos taisykles visiems pagal darbo sutartį dirbantiems darbuotojams (bendroji) ir pagal drausmės ar tarnybos statutus - kariams, teisėsaugos institucijų pareigūnams, geležinkelio transporto darbuotojams (specialioji).
Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo teisinio santykio subjektas (darbuotojas ar darbdavys) padaro žalą kitam subjektui, nevykdydamas arba netinkamai vykdydamas savo darbines teises ir pareigas.
Civilinė teisinė atsakomybė visų pirma turi kompensacinį pobūdį ir jos tikslas atstatyti kreditoriams pažeistas turtines teises. Kartu ši atsakomybė už civilinių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą įstatymo nustatyta tvarka teisės pažeidėjui sukelia nenaudingas turtinio pobūdžio pasekmes - pareigą atlyginti padarytą žalą ir nuostolius, grąžinti skolą, sumokėti netesybas ir kt.
11.4 Teisinės atsakomybės principai
1) atsakomybė gali būti taikoma tik už neteisėtą veiką. Sis principas adresuotas įstatymų leidėjui ir reikalauja nustatyti teisinės atsakomybės rūšis tik už visuomenei žalingas veikas, neteisėtas, priešingas visuomenės vertybėms; šis principas galioja ir teisės taikymo institucijoms, jis išplaukia iš konstitucijos;
2) atsakomybė galima tik už kaltą veiką, ir yra nekaltumo prezumpcija; patrauktas atsakomybėn asmuo yra laikomas nekaltu, kol jo kaltė nebus įrodyta ir nustatyta teisės taikymo aktu;
3) teisingumo principas, apimantis reikalavimus: už nusižengimus negalima skirti baudžiamosios teisės numatytų bausmių; nustatantis atsakomybę ar ją didinantis įstatymas negali veikti atgal; už vieną teisės pažeidimą galima tik viena bausmė;
4) teisėtumo principas — teisinė atsakomybė galima tik už veiką, numatytą įstatyme, ir taikoma laikantis proceso įstatymų nustatytos tvarkos;
5) tikslingumo principas – parinkta teisės pažeidėjui bausmė turi atitikti atsakomybės tikslus; šis principas reikalauja taikyti prievartos priemonę atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, asmenines pažeidėjo savybes, galimybę sušvelninti priemonę arba jos netaikyti, jeigu galima pasiekti tikslą kitu būdu;
6) atsakomybės neišvengiamumo principas — nė vienas teisės pažeidimas neturi būti nepastebėtas ir už padarytą pažeidimą turi
12. Teisės realizavimas
12.1 Teisės realizavimo sąvoka. Teisės realizavimas - tai teisės normų nustatytų reikalavimų ir galimybių įgyvendinimas teisės subjektų (valstybinių institucijų, nevalstybinių organizacijų, pareigūnų, piliečių) praktinėje veikloje.
12.2 Teisės realizavimo formos. Teisės realizavimo formos pagal teisės subjektų teisėkūros veiksmų pobūdį:
• Naudojimasis teise.
• Vykdymas.
• Laikymasis.
• Taikymas.
Naudojimasis teise- pasireiškia aktyviu galimybių, nustatytų teisės normose, realizavimu. Šios formos ribose realizuojamos teisinių santykių subjektų subjektinės teisės. Taip pat tai yra v-bės organų, organizacijų įgalinimų realizavimas. Tai daroma vadovaujantis savo statutais, įst. ir kitais teisės aktais, įtvirt. jų teisinį statusą. Naudojimosi teisės įgyvendinamos įgaliojančiomis teisės normomis. Išskiriamas : naudojimasis teise asmenų ir naudojimasis teise v-bės organų ar pareigūnų. Asmenų naudojimasis ar nesinaudojimas priklauso nuo jų valios, jei turi pasirinkimo laisvę. V-bės organų ir pareigūnų naudojimosi teisė yra ne tik teisė, bet ir pareiga. Asmenų niekas negali priversti naudotis ar nesinaudoti teise, niekas jiems netaiko už tai atsakomybės.
Vykdymas - realizuojamos įpareigojančios teisės normos. Tai susiję su subjekto pareigos vykdymu. Tai fizinių ir juridinių asmenų veiksmų, nustatytų teisės normose atlikimas. Tie veiksmai gali būti nustatyti sutartyse, kituose individualiuose aktuose, priimamuose teisės taikymo procese(pvz. K-cijoje piliečių pareigos - jų vykdymas – teisės vykdymas). Vykdymui kartais prilyginamas susilaikymas nuo tam tikrų veiksmų, bet nesvarbu, ar tai aktyvūs, ar pasyvūs veiksmai, jie susiję su įpareigojančių normų įgyvendinimu. Teisės vykdymo tvarką reguliuoja procesinės teisės normos.
Laikymasis - susijusi su draudžiančių normų realizavimu. Tai tokia teisės realizavimo forma, kai teisės subjektai neatlieka teisės normomis uždraustų veikų, t.y. susilaiko nuo jų. Šiuo atveju teisės subjektai savo elgesį suderina su teisės normų reikalavimais.Laikymusi realizuojamos pasyvios teisinės pareigos. Laikantis teisės normų nereikia atlikti kokios nors specialios veiklos, o užtenka nevykdyti uždraustų veiksmų. Laikymasis įgyvendinamas savanoriškai, teisėtais poelgiais.
Teisės taikymas - teisinėje literatūroje išskiriamas teisės realizavimas ir teisės taikymas. Realizavimas buvo suprantamas plačiau, apėmė teisės normų igyvendinimo kelius, o teisės taikymas aiškinamas kaip v-bės organų valdinga veikla ir v-bės organai, remdamiesi savo įgalinimais, priimdavo individualius teisės taikymo aktus. Šiuo atskyrimu pripažįstama, kad asmenys nėra teisės taikytojai. To atskyrimo pagrindas - teisės taikytojų lygis - aukštesnis lygis(v-bė jos organai) ir žemesnis ( kiti asmenys). Bet dabartinėje teisės teorijoje realizavimas ir taikymas neatskiriami, nes realizuoti galimas tik ją taikant. Teisės taikymas suprantamas plačiau, kaip teisės normų įgyvendinimo visuomeninėje praktikoje procesas. Šiuo atveju praktiškai reikia abi šias sąvokas sutapatinti. Bet teisę realizuoti galima vykdant ir tt.
12.3 Teisės taikymo sąvoka. Teisės taikymas - valdinga kompetentingų v-bės organų veikla realizuojant teisės normas konkrečiu gyvenimo atveju ir individualiai apibrėžtų asmenų atžvilgiu.
12.4 Teisės taikymo požymiai
• Taikymą vykdo tik kompetentingi v-bės organai, pareigūnai, ar visuomenės organai įgalioti v-bės-LR to nėra. Atskiri asmenys, nesantys pareigūnais, neturintys spec. įgalinimų, taikyti teisę negali.
• Teisės taikymo veiklos turinys remias individualių teisės aktų pagrindu. Šie aktai skirti tam tikriems gyvenimo atvejams, adresuoti tam tikriems asmenims (teismo nuosprendis asmeniui).
• Teisės normų taikymas vykdomas įst. nustatyta tvarka.
12.5 Teisės taikymo stadijos. Teisės taikymo pagrindinės stadijos:
1. Teisinės bylos faktinių aplinkybių nustatymas ir analizė.
2. Reikiamos teisės normos parinkimas
3. Teisės normos aiškinimas
4. Teisės taikymo akto priėmimas.
5. Priimto teisės taikymo akto įvykdymas.
12.6 Teisės taikymo aktas - kompetentingo organo oficialus sprendimas konkrečioje byloje, turintis v-tybinį valinį pobūdį, esantis atitinkamos formos ir skirtas individualiai sureguliuoti visuomeninius santykius.
Teisės taikymo aktas - individualaus pobūdžio, reguliuoja konkrečius santykius, skirtas konkretiems asmenims konkrečiu atveju.
13. Teisės aiškinimas
13.1 Teisės aiškinimo sąvoka. Teisės aiškinimas – tai veikla, skirta pažinti, suvokti teisės normų turinį, prasmę bei jose išreikštą teisėkūros subjekto valią.
13.2 Teisės aiškinimo būdai. Teisės aiškinimo būdai - tai visuma giminingų mąstymo būdų, taikomų teisės normos turiniui išsiaiškinti. Galima išskirti tokius pagrindinius teisės aiškinimo būdus:
• kalbinis (dar vadinamas gramatiniu, semiotiniu, lingvistiniu)
• loginis;
• sisteminis;
• istorinis.
Kalbinis teisės aiškinimo būdas - tai morfologinė ir sintaksinė teisės norminio akto struktūros analizė, atskirų tekste vartojamų žodžių, pasakymų, jungtukų, kitų sakinio dalių bei viso sakinio prasmės išsiaiškinimas. Pagrindinės kalbinio teisės aiškinimo taisyklės yra šios:
1) žodžiams ir terminams turi būti suteikta ta reikšmė, kuri yra budinga bendrinei kalbai. Kitokia nei bendrinėje kalboje reikšmė žodžiams gali būti suteikta, jeigu to reikalingumas yra pagrindžiamas kitais teisės aiškinimo būdais, jeigu teisės norminiame akte yra įtvirtintas tam tikro termino apibrėžimas. Terminų įtvirtinimas teisės norminiuose aktuose yra vadinamas legalia definicija (legaliu apibrėžimu);
2) termino įtvirtinimas legalia definicija nereiškia, kad ta pačia prasme terminas turi būti vartojamas kitame teisės norminiame akte, juo labiau kitoje teisės šakoje;
3) skirtingi terminai negali būti apibrėžti vienodai.
4) tiems patiems žodžiams be reikiamo pagrindo negalima suteikti skirtingų reikšmių.
Loginis teisės aiškinimo būdas dažniausiai taikomas, kai yra pagrindo manyti, kad teisės norma nesutampa su pradine teisės normos išraiška norminiame teisės akte. Tokių atvejų gali pasitaikyti, kai teisėkūros subjektas savo valiai išreikšti netinkamai parenka žodžius ir posakius, blogai suformuoja normino teisės akto loginę struktūrą bei kitais atvejais. Loginio teisės aiškinimo atveju tikroji teisės normos prasmė yra nustatoma logikos metodais
Sisteminis teisės aiškinimo būdas grindžiamas teisės, kaip sistemos, samprata. Aiškinant teisę šiuo būdu, yra nustatoma teisės normos vieta teisės institute, pošakyje, šakoje ir visoje teisės sistemoje, nustatomi jos ryšiai, sąveika su kitomis normomis. Šio būdo taikymas ypač svarbus sprendžiant teisės normų konkurenciją.
Istorinis teisės aiškinimo būdas grindžiamas norminių teisės aktų priėmimo, pakeitimo ar panaikinimo istorinių-politinių sąlygų išsiaiškinimu. Aiškinant teisės normos prasmę svarbu išsiaiškinti, kokiais tikslais, aplinkybėmis buvo priimtas norminis teisės aktas, kokius norminius teisės aktus jis pakeitė, kaip prieš tai buvo reguliuojami tie patys visuomeniniai santykiai.
13.3 Teisės aiškinimo rūšys. Pagal Subjektą: Subjektas gali būti bet kuris asmuo, bet jo pateikiamas normos
teisinės prasmės aiškinimas teisės taikytojams negalioja. Atsižvelgiant į subjektus aiškinimas yra oficialus ir neoficialus. Oficialiai gali aiškinti valstybės įgaliotos institucijos ir jų aiškinimas kitiems yra privalomas.
Savo ruožtu oficialus aiškinimas skirstomas į autentišką ir deleguotąjį. Autentišką aiškinimą atlieka institucija, išleidusi norminį aktą, ir jai specialių įgaliojimų nereikia. Teisė sutampa su teisėkūra, institucija gali aiškinti savo išleistą norminį aktą. Deleguotasis aiškinimas pagrįstas įstatymu, suteikiančiu teisę institucijai aiškinti kitų institucijų išleistus aktus.
Oficialus aiškinimas gali būti kazualinis arba norminis. Kazualinis taikomas konkrečiam atvejui, konkrečiai bylai. Norminis aiškinimas skirtas atitinkamos kategorijos byloms remiantis atitinkamomis normomis išspręsti.
14. Teisėtumas ir teisėtvarka
14.1 Teisėtumo sąvoka. Teisėtumas - teisinės atsakomybės principas.
Teisėtumo kaip teisinės atsakomybės principo turinį sudaro šios nuostatos:
1) atsakomybė gali būti taikoma tik už tas veikas, kurias numato įstatymas, 2) atsakomybė turi būti taikoma tiksliai laikantis procedūrinių-procesinių įstatymo reikalavimų ir 3) atsakomybė turi būti taikoma pagrįstai, t.y. už faktą, kuris nustatytas kaip objektyvi tiesa.
Teisėtumas gali būti traktuojamas kaip teisės principas arba kaip valstybės valdymo metodas.
Teisėtumas — praktinis rašytinės teisės turinio įgyvendinimas, idėjinis politinis teisės sistemos pagrindas, jos ryšys su visuomeniniais ir politiniais institutais, politiniu visuomenės režimu. Tai rašytinės teisės tikrovė, kai tiksliai įgyvendinami visi jos reikalavimai ir garantuojamos galimybės.
14.2 Teisėtumo požymiai (reikalavimai).
• Konstitucijos ir įstatymų viršenybės principas
• Teisinės atsakomybės už teisinius pažeidimus neišvengiamumas
• Visi prieš įstatymus lygūs
• Garantuojamas kokybiškas teisės taikymas
• Efektyvi teismų sistemą
• Visuotinė teisė, tobula įstatymų leidybą
14.3 Teisėtvarkos sąvoka. Teisėtvarka - tai teisės normomis reguliuojama visuomeninių santykių sistema, grindžiama teisėtumu. Teisėtvarka - tai teisėtumo rezultatas.
14.4 Teisėtumo prielaidos (garantijos). Teisėtumo garantijos - tai objektyvios ir subjektyvios sąlygos, taip pat specialios teisinės priemonės ir būdai, užtikrinantys teisėtumą.
Teisėtumo garantijos skirstomos j socialines - ekonomines, politines, teisines, tarptautines.
15. Teisinė kultūra
15.1 Teisinės kultūros sąvoka. Teisinė kultūra apima visuomenei naudingus pažangius teisinius reiškinius (įstatymų leidyba, teisės įgyvendinimas)
15.2 Teisinės kultūros lygiai
• Visuomenės – valstybės bendra teisė
• Grupės – socialinio sluoksnio teisė
• Asmens – vieno individualaus asmens teisė
15.3 Teisinės sąmonės sąvoka. Teisinė sąmonė - tai pažiūrų, įsitikinimų, teorijų, vertinimų, jausmų, emocijų, išgyvenimų, susijusių su galiojančia teise, teisingumu, teisėtumu ir teisėtvarka bei pageidautinomis teisės normomis (teisės idealu), visuma.
15.4 Teisinės sąmonės rūšys ir lygiai
Teisinės kultūros rūšys pagal subjektus yra: individuali, grupinė ir visuomeninė.
15.5 Teisinis aktyvumas. Socialinis teisinis aktyvumas remiasi brandžia teisine sąmone, teisiniu
įsitikinimu, sąmoningu pasirengimu pasinaudoti teisės teikiamomis galimybėmis ir kūrybiškai jomis vadovautis.
Klausymai - atsakymai:
1) Teisės aktų kolizijos sprendimo būdai;
Pagrindiniai principai sprendžiant koliziją yra teisės akto viršenybės paisymas, konkretesnės normos viršenybė bendresnės normos atžvilgiu, teisės akto priėmimo laikas ir visų privatinių subjektų, o ne vienos šalies, interesų paisymas.
2) Kas yra valstybė;
Organizuota politinė bendruomenė, turinti aukščiausią valdymą.
3) Teisinės atsakomybės struktūra;
Teisinė atsakomybė – tai valstybės poveikis teisės pažeidėjui, kuris pasireiškia visuomeniniu valstybiniu pažeidimo pasireiškimu asmeninio, teisinio ar administracinio pobūdžio apribojimų jam taikymu. Asmeniniai apribojimai – žmogaus judėjimo laisvės apribojimas (už grotų, cenzūruojami susirašinėjimai), susitikimų apribojimai, grynųjų pinigų turėjimo apribojimas. Turtiniai apribojimai – turto klasifikavimas, bauda, administraciniai apribojimai (tarkim atimta teisė vairuoti automobilį, teisė gydyti žmones ir t.t.). Teisinė atsakomybė atsiranda, kai yra šios sąlygos: yra tesės norma, numatanti galimybę taikyti teisinę atsakomybę; yra teisės pažeidimo faktas; nėra atleidimo nuo teisinės atsakomybės pagrindų. Yra skiriamos tokios teisinės atsakomybės rūšys: Baudžiamoji, Administracinė, Civilinė, Drausminė, Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę.
4) Kas yra materialinės atsakomybės subjektas;
Darbuotojas ar darbdavys
5) Kas yra subjektinė teisė.
Subjektyvi teise - konkrečios teisės, kurios priklauso konkretiems, tačiau subjektyvioji teisė būtinai remiasi objektyviosios teisės normomis.
Pvz. Įstatymas nustato, kad galima sudaryti testamentą – obj.t. Aš galiu sudaryti arba nesudaryti testamento – čia jau mano subjektinės teisės įgyvendinimas.
6) Teisėtumo samprata
Teisėtumas – praktinis teisės sistemos įgyvendinimas.
7) Juridiniai faktai
8) Drausminė atsakomybė
Drausminė atsakomybė yra taikoma už darbo teisės ir darbo drausmės pažeidimus. Drausminės atsakomybės ypatumas tas, kad darbuotojams ją taiko darbdavys arba jo įgaliotas asmuo.
9) Kolizijos savoka
Kai tam pačiam visuomeniniam santykiui isspresti yra kelios teises normos.
10) Teises sistemos strukturiniai elementai
Struktūriniai teisės sistemos elementai yra teisės norma, teisės šaka, posakis, institutas, subinstitutas.
11) Pozityviaja teisė jos požymiai
Pozityvioji teise oficialiai pripažinta teise, isreiksta istatymuose. Pozityvioji teise itvirtina ir igyvendina prigimtines teises idealus ir prieštaravimus prigimtinei teisei.
12) Тeisinių santykių samprata
Teisiniai santykiai tai visuomeniai santykiai grindžiami teises normomis
13) Тeisės pazeidimo objekto subjektyvioji ar tai objektyvioji puse
Teises pazeidimo objekto objektyvioji puse.
14) Тeisės pažeidimo rusys
Drausminis, civilinis, administracinis, konstitucinis
15) Тeisinė atsakomybė (=3)
Teisine priemone blokuojanti priešinga teisei elgesi ir skatinanti naudinga visuomenei veikla.
Atsakomybes rusys: baudžiamoji, administracine, drausmine, materialine, civiline.
Iskarto sakau, jeigu jums bus egzas pas Ričardas Varno, tai galiu iskarto patart daugiau laiko praleist prie skaitymo negu prie speru kurymu, nes nurasyt beveik neimanoma. Visur vaiksto, is nugaros ziuri i visus ir nieks negalejo nurasyt :D, o kas ir bande tai greitau persigalvojo...
Speros:
http://www.talpykla.com/files/1535/teises%20speros.zip
sitame zipe yra: teise_uzrasai.pdf ( galimi teises biletu variantai ) , teises spera.doc , teises_spera.doc , Teises_speros2.doc , Teises_speros.doc , teises+klausimai(3var).doc
Thursday, November 27, 2008
Monday, November 24, 2008
Jungle Strike is Action Packed
In Jungle Strike, "the player is at the controls of a RAH-66 Comanche in a crusade against Ibn Kilbaba, the son of General Kilbaba, who allies with a notable drug baron named Carlos Ortega to take his revenge on the United States."
Saturday, November 22, 2008
Stylishly Sexy Shoulders (Health Guru)
Sexy shoulders can make or break your beach body. Here's how to get them.
How to Smell Great - For Girls! (Sex Health Guru)
Many women worry about vaginal odor, even though most men love that natural smell! But if you can't stand your scent, here are some tips.
Alien vs Predator (SNES) Wasn't So Hot
Alien vs Predator for the SNES "is a typical beat 'em up in which the player controls a Predator and must advance through various stages killing all of the Aliens."
Wednesday, November 19, 2008
Best flv to other video file converter [For me]
IMO best flv file converter is "FLV to AVI MPEG WMB 3GP MP4 iPod Converter"
page of software is: http://www.aone-soft.com
page of software is: http://www.aone-soft.com
News round-up - November 14, 2008
See a new technique to make photos come to life: http://www.newscientist.com/article/dn16048
Cannibalistic spiders: http://www.newscientist.com/article/dn16025
And the world's largest interactive video installation.
Cannibalistic spiders: http://www.newscientist.com/article/dn16025
And the world's largest interactive video installation.
Build: Mini-Theremin in under a minute
Assembly of the Gakken Mini-Theremin kit @ warp-speed - complete with error correction!
http://www.makershed.com/ProductDetails.asp?ProductCode=MKGK
http://www.makershed.com/ProductDetails.asp?ProductCode=MKGK
Where are Condoms Sold Door-to-Door? (Sex Health Guru)
Avon comes to your house to sell cosmetics, but in one country, they sell something else... Where do girls sell condoms door-to-door?
Your Sleep Cycles (Health Guru Tip)
Your eyes may be closed, your body may be relaxed but your brain is working busily!
Understanding Restless Legs Syndrome (Health Guru)
Restless legs syndrome was first described in seventeenth century medical writings—and it's been plaguing people ever since! Learn more at http://www.healthguru.com
Preventing Sleepless Nights (Insomnia #5)
Imagine never tossing and turning beneath the sheets ever again! Improve your sleep hygiene and ensure your best sleep ever.
Who Has Herpes? (Sex Health Guru Trivia)
What percentage of Americans have genital herpes? You REALLY might want to know before you have sex again!
Who Gets Epilepsy Surgery?
This video provides an overview of the surgical options available for the treatment of epilepsy.
New 007 Laser Weapon - Revealed!
The world's first look at James Bond's new burning blu-laser weapon! Learn how to build your own! NOTE: You can get the blu diode and housing at http://www.build-a-blue-laser.com if you don't have a broken HD DVD Drive.
Diet Like A Floridian (Grapefruit Diet)
Ever notice how the beaches in Florida are filled with thin, sexy bodies? Learn how they do it in Florida - the Grapefruit Diet - in this video!
Microsoft baisc, c#, c++, j#, sql server, Download links
Here are the links
for iso, you can use : Daemon tools
Version EXE:
Visual Basic 2005 Express : http://download.microsoft.com/download/8/7/9/87938b02-80fa-430a-9e69-9a56a41d2096/vbsetup.exe
Visual C# 2005 Express : http://download.microsoft.com/download/2/8/4/28480461-abeb-488b-969a-26a5fb5b4040/vcssetup.exe
Visual C++ 2005 Express : http://download.microsoft.com/download/e/9/d/e9d0bd8e-7588-45a9-baca-70095697ac7e/vcsetup.exe
Visual Web Developer 2005 Express : http://download.microsoft.com/download/5/a/7/5a7c77cb-3ebe-4cc3-900a-e958488e686e/vwdsetup.exe
Visual J# 2005 Express (US uniquement) : http://download.microsoft.com/download/3/3/2/332CD259-BDEA-480B-80D2-5239DB3F9F3E/vjssetup.exe
SQL Server 2005 Express : http://download.microsoft.com/download/5/6/1/561c80b2-e77f-4b0c-8c40-0a6512e136f5/SQLEXPR_FRN.EXE
Version ISO:
Visual Basic 2005 Express : http://download.microsoft.com/download/7/5/b/75b12965-b2de-4a42-b5e1-bda6b2cf7c01/vb.iso
Visual C# 2005 Express : http://download.microsoft.com/download/a/6/5/a65071ac-818f-4bc1-ba1c-38116d281d32/vcs.iso
Visual C++ 2005 Express : http://download.microsoft.com/download/7/6/0/760bd72d-bef3-4e0f-bdfb-1024ad5b005b/vc.iso
Visual Web Developer 2005 Express : http://download.microsoft.com/download/4/9/f/49f9dd2a-d537-4d40-a127-add7f7327a47/vwd.iso
Visual J# 2005 Express (US uniquement)
for iso, you can use : Daemon tools
Version EXE:
Visual Basic 2005 Express : http://download.microsoft.com/download/8/7/9/87938b02-80fa-430a-9e69-9a56a41d2096/vbsetup.exe
Visual C# 2005 Express : http://download.microsoft.com/download/2/8/4/28480461-abeb-488b-969a-26a5fb5b4040/vcssetup.exe
Visual C++ 2005 Express : http://download.microsoft.com/download/e/9/d/e9d0bd8e-7588-45a9-baca-70095697ac7e/vcsetup.exe
Visual Web Developer 2005 Express : http://download.microsoft.com/download/5/a/7/5a7c77cb-3ebe-4cc3-900a-e958488e686e/vwdsetup.exe
Visual J# 2005 Express (US uniquement) : http://download.microsoft.com/download/3/3/2/332CD259-BDEA-480B-80D2-5239DB3F9F3E/vjssetup.exe
SQL Server 2005 Express : http://download.microsoft.com/download/5/6/1/561c80b2-e77f-4b0c-8c40-0a6512e136f5/SQLEXPR_FRN.EXE
Version ISO:
Visual Basic 2005 Express : http://download.microsoft.com/download/7/5/b/75b12965-b2de-4a42-b5e1-bda6b2cf7c01/vb.iso
Visual C# 2005 Express : http://download.microsoft.com/download/a/6/5/a65071ac-818f-4bc1-ba1c-38116d281d32/vcs.iso
Visual C++ 2005 Express : http://download.microsoft.com/download/7/6/0/760bd72d-bef3-4e0f-bdfb-1024ad5b005b/vc.iso
Visual Web Developer 2005 Express : http://download.microsoft.com/download/4/9/f/49f9dd2a-d537-4d40-a127-add7f7327a47/vwd.iso
Visual J# 2005 Express (US uniquement)
Top 10 Games That Need to be Made
The growing popularity of video game remakes have inspired ScrewAttack to count down the top ten games that need to be made. Games include: Star Fox Wii and Next-Gen Earthworm Jim.
KA-POW! Splendid's SSSSSuper Squad - Mirror, Mirror
New film by MondoMedia!! MondoMedia rocks! ;)
Splendid finally meets his match in this epic, super-hero tale of two tails!
Splendid finally meets his match in this epic, super-hero tale of two tails!
Treating and Preventing HPV (HPV #3)
"Each year over 6 million Americans contract HPV. Learn how its symptoms are treated & how this STD can be prevented.
Quantum of Solace ringtone [Jack White and Alica keys]
The offical theme tune, performed by Alica Keys and Jack White, for the new James Bond film.... Quantum of Solace.
ringtone by zedge:
Get this on your phone for FREE | More free ringtones
full theme song by youtube:
ringtone by zedge:
Get this on your phone for FREE | More free ringtones
full theme song by youtube:
Tuesday, November 18, 2008
How to submit your URL to search engines
Here are the links to the sites where you can submit your URL to search engines:
Submit your URL to Google ( http://www.google.com/addurl/ )
Submit URL to Yahoo ( http://submit.search.yahoo.com/free/request )
MSN URL Submission ( http://search.msn.com/docs/submit.aspx )
But im not recommanding to do it :)
Submit your URL to Google ( http://www.google.com/addurl/ )
Submit URL to Yahoo ( http://submit.search.yahoo.com/free/request )
MSN URL Submission ( http://search.msn.com/docs/submit.aspx )
But im not recommanding to do it :)
Who You Gonna Call? Kid Icarus
Unlike its NES predecessor, Kid Icarus: Of Myths and Monsters "is a platform-action style game, in which scrolling can occur in all directions."
Saturday, November 15, 2008
Impressive "Minority Report" OS Becomes Reality
Finally, Oblong's g-speak brings the "Minority Report" OS to life. It "combines 'gestural i/o, recombinant networking, and real-world pixels,' to deliver what the creators call 'the first major step in [a] computer interface since 1984.
g-speak overview 1828121108 from john underkoffler on Vimeo.
g-speak overview 1828121108 from john underkoffler on Vimeo.
Thursday, November 13, 2008
Head Off Heartburn (Health Guru Tip)
If you're among the 60 million Americans who regularly suffers from heartburn, help is here at last! More video health tips: http://www.healthguru.com
Charlie the Unicorn 3 !!!! OMG
YouTube Live Promo: Charlie the Unicorn
CHARLIE STORE: http://www.cafepress.com/filmcow/1457783 Charlie the Unicorn will be at YouTube Live on November 22nd! Go to YouTube.com/live for more details. Also be sure to visit our website: http://www.filmcow.com/
[LT] Valio bus Charlie the Unicorn 3 serija !! Kam nepatinka tas Charlie tai as manau jis neturi jumoro jausmo :S ( bent jau juodo-jumoro jausmo :D ).
CHARLIE STORE: http://www.cafepress.com/filmcow/1457783 Charlie the Unicorn will be at YouTube Live on November 22nd! Go to YouTube.com/live for more details. Also be sure to visit our website: http://www.filmcow.com/
[LT] Valio bus Charlie the Unicorn 3 serija !! Kam nepatinka tas Charlie tai as manau jis neturi jumoro jausmo :S ( bent jau juodo-jumoro jausmo :D ).
When Did You Lose Your Virginity? (Sex Health Guru Survey)
When do people have sex for the first time? We ask people when they lost their virginity - and get the facts from our expert!
Laser Skin Resurfacing (Sex Health Guru Beauy Tip)
"What can lasers do for you? If you've got a skin woe, you'll want to find out!
How To Drink Alcohol and Stay Sexy (Sex Health Guru)
It's summer, so wouldn't it be nice to drink without messing up that beach body? Want to keep your body in shape for "night time" activity too?
The Skinny On Sexy (Sex Health Guru)
Think that size 0 butt is where it's at? Not according to men's magazine FHM.
[LT] na o dabar merginos patis spreskit kokia but geriau :) ir ar apsimoka laikytis dietos ir t.t. ;)
[LT] na o dabar merginos patis spreskit kokia but geriau :) ir ar apsimoka laikytis dietos ir t.t. ;)
Wednesday, November 12, 2008
High-Tech VISA Card Uses Integrated Display, Buttons to Thwart Thieves
To thwart credit card thieves, users of VISA's latest offering "can enter their PIN into the card itself and have a security code generated on the fly."
Toshiba's New "Timesculpture" Commercial Uses Next-Gen Bullet Time
Toshiba has just released a new commercial, called "Timesculpture", which basically "takes The Matrix's Bullet Time film technique one bizarrely cool step forward by animating within the freeze-frame."
The Matrix: Powered by Microsoft Windows Edition
So you've watched The Matrix movies, but what if it was powered by Microsoft Windows? College Humor has created a parody to show us just that.
Virtual Bart
Virtual Bart "was the first Simpsons video game released to home consoles to feature recorded dialogue from the show's cast."
Monday, November 10, 2008
Time Top 50 Inventions 2008
Time Top 50 Inventions 2008
1. The Retail DNA Test
2. The Tesla Roadster
3. The Lunar Reconnaissance Orbiter
4. Hulu.com
5. The Large Hadron Collider
6. The Global Seed Vault
7. The Chevy Volt
8. Bullets That Shoot Bullets
9. The Orbital Internet
10. The World's Fastest Computer
11. Green Crude
12. Housing Funds
13. The Memristor
14. The Bionic Hand
15. The Direct-to-Web Supervilian Musical
16. The Dynamic Tower
17. The Mobile, Dexterous, Social Robot
18. The New Mars Rover
19. Montreal's Public Bike System
20. The Everything Game
21. The Synthetic Organism
22. The Shadowless Skyscraper
23. The Branded Candidate
24. Bionic Contacts
25. Thin-Film Solar Panels
26. The Speedo LZR Racer
27. Bubble Photography
28. The Invisibility Cloak
29. The 46th Mersenne Prime
30. The Internet of Things
31. Einstein's Fridge
32. Facebook for Spies
33. Biochemical Energy Harvester
34. Made-in-Transit Packaging
35. Airborne Wind Power
36. The New Ping-Pong Serve
37. Smog-Eating Cement
38. The Baseball Instant Replay
39. Enhanced Fingerprints
40. The Seven New Deadly Sins
41. The Peraves MonoTracer
42. Disenvoweling
43. High-Tech Running Shoes
44. Sunscreen for Plants
45. The Short Refinance
46. Aptera Electric Car
47. Google's Floating Data Center
48. The Time Eater Clock
49. Sound-Enhanced Food
50. A Camera for the Blind
1. The Retail DNA Test
2. The Tesla Roadster
3. The Lunar Reconnaissance Orbiter
4. Hulu.com
5. The Large Hadron Collider
6. The Global Seed Vault
7. The Chevy Volt
8. Bullets That Shoot Bullets
9. The Orbital Internet
10. The World's Fastest Computer
11. Green Crude
12. Housing Funds
13. The Memristor
14. The Bionic Hand
15. The Direct-to-Web Supervilian Musical
16. The Dynamic Tower
17. The Mobile, Dexterous, Social Robot
18. The New Mars Rover
19. Montreal's Public Bike System
20. The Everything Game
21. The Synthetic Organism
22. The Shadowless Skyscraper
23. The Branded Candidate
24. Bionic Contacts
25. Thin-Film Solar Panels
26. The Speedo LZR Racer
27. Bubble Photography
28. The Invisibility Cloak
29. The 46th Mersenne Prime
30. The Internet of Things
31. Einstein's Fridge
32. Facebook for Spies
33. Biochemical Energy Harvester
34. Made-in-Transit Packaging
35. Airborne Wind Power
36. The New Ping-Pong Serve
37. Smog-Eating Cement
38. The Baseball Instant Replay
39. Enhanced Fingerprints
40. The Seven New Deadly Sins
41. The Peraves MonoTracer
42. Disenvoweling
43. High-Tech Running Shoes
44. Sunscreen for Plants
45. The Short Refinance
46. Aptera Electric Car
47. Google's Floating Data Center
48. The Time Eater Clock
49. Sound-Enhanced Food
50. A Camera for the Blind
Solar Furnace Melts Steel, Our Minds
Solar Furnace Melts Steel, Our Minds.
http://www.youtube.com/watch?v=8tt7RG3UR4c
http://www.youtube.com/watch?v=8tt7RG3UR4c
Sunday, November 9, 2008
Treating Severe Acne (Sex Health Guru Beauty Tip)
You don't have to live with severe acne. Check out these treatments that can help!
Identifying Melanoma (Health Tip)
Is that a beauty mark or a cancerous growth? While the former is likely, it's good to be aware of the latter!
Understanding Syphilis (STDs #1)
Syphilis is one of the oldest sexually transmitted diseases (think Henry the VIII) but it's still prominent today.
Cheating on Your Lover (Sex Health Guru News)
Not only are guys more likely to cheat than girls are, but 30% of men said they wouldn't stop even if they thought they'd get caught!
Understanding Gonorrhea (Sex Health Guru)
You've probably heard about "the clap," but do you know the real deal with gonorrhea?
Exercise in No Time (Sex Health Guru Fitness Tip)
Don't think you've got time to get a great body? Think again - with the Sex Health Guru fitness pro!
Kaip parašyti gerą motyvacinį laišką?
Kaip parašyti gerą motyvacinį laišką?
Didelė darbų kaita skatina atidžiau patyrinėti savęs "pateikimo" formas. Svarbiausios jų - gyvenimo aprašymas (CV) bei motyvacinis laiškas. Tai gali būti jūsų bilietas į naują darbą arba į naujas darbo paieškas. Viskas priklauso nuo sugebėjimo tinkamai prisistatyti.
Darbo paieškos portalas cvmarket.lt organizavo geriausio motyvacinio laiško konkursą, kurio metu sulaukta apie pusšimčio laiškų. Juos įvertinti bei nustatyti laimėtojus padėjo personalo atrankos bendrovė "Noriu darbo" bei „Grafton recruitment" specialistai. Jie sutiko pasidalinti savo pastabomis konkurso dalyviams bei išduoti paslaptį, kaip sukurti "parduodantį" motyvacinį laišką.
Personalo atrankos specialistai skaito motyvacinius laiškus
Kas mano, kad motyvacinis laiškas - tuščias laiko gaišimas, labai klysta. „Motyvacinius laiškus personalo specialistai tikrai skaito, - tikina „Noriu personalo sprendimų grupė“ Vilniaus padalinio vadovė Ramunė Rūgytė. - Net jei darbo pasiūlos skelbime nėra nurodymo kartu su CV siųsti motyvacinį laišką, rekomenduotina jį pridėti. Tai gera galimybė savo kandidatūrą padaryti labiau matomą".
Pasak "Grafton recruitment" Lietuvos padalinio vadovės Dianos Mečanecaitės, rašant motyvacinį laišką būtina atsižvelgti į atranką vykdančių specialistų iškeltus reikalavimus ir gerbti jų laiką. Laiškas neturi būti ilgas, kandidato motyvacija turėtų būti išdėstyta glaustai. Svarbiausia - pagrįsti savo susidomėjimą siūloma pozicija ir įmone.
Svarbiausias gero motyvacinio laiško bruožas – individualumas
Abi personalo atrankų specialistės prisipažįsta, jog dažnai tenka skaityti šabloniškomis frazėmis „padabintus" kreipimosi laiškus. Ne viename laiške matytos geriausios asmeninėmis savybės bei pažadai vargu ar darbdaviui padarys įspūdį. „Žinoma, šiuo klausimu daug lengviau kandidatui, turinčiam būsimam darbui reikiamos patirties. Kita vertus, tokiam žmogui atsiranda didelė tikimybė sulaukti kvietimo į pokalbį ir be motyvacinio laiško. O kandidatas, neatitinkantis keleto atrankos kriterijų, tačiau parengęs išsiskiriantį laišką, labai padidina savo šansus patekti į tolesnį atrankos etapą. Išskirtinės detalės gali būti, pavyzdžiui, naudingi įgūdžiai, įgyti atliekant ne tiesiogiai su darbu susijusią veiklą. O individualiai gilinamos tam tikros srities žinios gali nustelbti net švietimo įstaigų diplomų sąrašą." - teigia R. Rūgytė.
„Gerame motyvaciniame laiške reikėtų vengti abstrakčių, šabloniškų frazių. Pavyzdžiui, „Jūsų įmonės veikla mane itin domina“ arba “Neabejoju, kad mano asmeninės savybės, tokios kaip... gali būti sėkmingai panaudotos Jūsų kompanijoje, siekiant jos tikslų įgyvendinimo". Svarbu - dėstyti konkrečiai - įvardinti įmonę, vietoj bendrinių įvardžių vartoti tikrinius daiktavardžius. Užuot teigus „Manau, kad atitinku Jūsų keliamus reikalavimus“, reikėtų nurodyti, kodėl ir kokius reikalavimus atitinka kandidatas", - teigia D. Mečanecaitė.
Dažniausios klaidos - gramatinės ir stiliaus
Abi specialistės pastebi, jog dažniausiai pasitaikančios ir labiausiai pastebimos yra gramatinės ir stiliaus klaidos. Labai svarbu - jų išvengti. „Jūs juk nenorėtumėte samdyti biuro darbuotojo, su klaidomis ruošiančio pasiūlymus klientams?" - retoriškai klausia R. Rūgytė. Raštingumo svarbą patvirtina ir D. Mečanecaitė: „Gyvenimo aprašymas ir motyvacinis laiškas turi būti pateikti ta pačia kalba, kaip ir darbo skelbimas".
Įspūdingo motyvacinio laiško pavyzdys
Kad motyvacinio laiško formuluotė būtų visiškai aiški, pateikiame vieną iš geriausius ivertinimus „CV Market" organizuotame konkurse gavusių motyvacinių laiškų. Šis laiškas, pasak autoriaus, prieš porą metų buvo skirtas įmonei, dirbančiai reklamos ir viešųjų ryšių srityje, “Tekstų kūrėjo" pozicijai užimti.
Kodėl mechanikos inžinierius? Kodėl apskritai inžinierius? Žmogus, nenorėjęs (ar pabūgęs) lavintis filologijos, žurnalistikos ar rinkodaros srityje ir vietoj to pasirinkęs Kauno Technologijos Universiteto Tarptautinių Studijų Centro eksporto inžinerijos programą?
Tiesa, ji pabaigta labai sėkmingai, patenkant tarp dviejų šimtų geriausiųjų visoje Lietuvoje. Nežinau, už kokius nuopelnus aš esu tas išrinktasis, bet tikiuosi, tai susiję su mano savijauta, emocijų, jausmų ir prieštaravimų kolekcija.
Aš visuomet domėjausi technologijomis ir procesais. Kaip atskiri sistemos elementai sąveikauja tarpusavyje ir įvykdo norimą paskirtį. Visuomet siekiu suprasti ir sudaryti struktūrą bet kuriam procesui, nesvarbu, ar jis apibūdina variklio veleno darbą, ar naujo produkto kūrimą ar bendravimą tarp žmonių; aiški ir suprantama struktūra leidžia nuspėti ir valdyti.
Galimybė suvaldyti iš pirmo žvilgsnio nesuvaldomą užduotį mane žavi labiausiai.
Žinios, kurias įgijau studijuodamas KTU ir ypač metai, praleisti Švedijos Linčiopingo Universitete (pagal studijų mainų programą) iš esmės praplėtė mano akiratį. Įvairovė, tarpkultūriniai skirtumai, skirtingi mokymo ir mokymosi metodai ir naujas, aiškesnis požiūris į daugelį dalykų – visa tai parsivežiau su savimi, grįžęs iš studijų mainų programos.
Mechanika ir apskritai technologija man dabar yra ne tik mašinų nagrinėjimas ir kūrimas; tai yra daugiau sugebėjimas suprasti ir įsigilinti į procesą, surasti jo trūkumus ir siekti naujų sprendimų.
Kodėl inžinierius? Todėl, kad netradicinės, originalios mintys raidžių pavidalu gimsta būtent žmogui iš kitos aplinkos – tikinčiam savimi, nesuvaržytam profesinių rėmų ir siekiančiam iššūkių.
Pagarbiai,
A. M.
Didelė darbų kaita skatina atidžiau patyrinėti savęs "pateikimo" formas. Svarbiausios jų - gyvenimo aprašymas (CV) bei motyvacinis laiškas. Tai gali būti jūsų bilietas į naują darbą arba į naujas darbo paieškas. Viskas priklauso nuo sugebėjimo tinkamai prisistatyti.
Darbo paieškos portalas cvmarket.lt organizavo geriausio motyvacinio laiško konkursą, kurio metu sulaukta apie pusšimčio laiškų. Juos įvertinti bei nustatyti laimėtojus padėjo personalo atrankos bendrovė "Noriu darbo" bei „Grafton recruitment" specialistai. Jie sutiko pasidalinti savo pastabomis konkurso dalyviams bei išduoti paslaptį, kaip sukurti "parduodantį" motyvacinį laišką.
Personalo atrankos specialistai skaito motyvacinius laiškus
Kas mano, kad motyvacinis laiškas - tuščias laiko gaišimas, labai klysta. „Motyvacinius laiškus personalo specialistai tikrai skaito, - tikina „Noriu personalo sprendimų grupė“ Vilniaus padalinio vadovė Ramunė Rūgytė. - Net jei darbo pasiūlos skelbime nėra nurodymo kartu su CV siųsti motyvacinį laišką, rekomenduotina jį pridėti. Tai gera galimybė savo kandidatūrą padaryti labiau matomą".
Pasak "Grafton recruitment" Lietuvos padalinio vadovės Dianos Mečanecaitės, rašant motyvacinį laišką būtina atsižvelgti į atranką vykdančių specialistų iškeltus reikalavimus ir gerbti jų laiką. Laiškas neturi būti ilgas, kandidato motyvacija turėtų būti išdėstyta glaustai. Svarbiausia - pagrįsti savo susidomėjimą siūloma pozicija ir įmone.
Svarbiausias gero motyvacinio laiško bruožas – individualumas
Abi personalo atrankų specialistės prisipažįsta, jog dažnai tenka skaityti šabloniškomis frazėmis „padabintus" kreipimosi laiškus. Ne viename laiške matytos geriausios asmeninėmis savybės bei pažadai vargu ar darbdaviui padarys įspūdį. „Žinoma, šiuo klausimu daug lengviau kandidatui, turinčiam būsimam darbui reikiamos patirties. Kita vertus, tokiam žmogui atsiranda didelė tikimybė sulaukti kvietimo į pokalbį ir be motyvacinio laiško. O kandidatas, neatitinkantis keleto atrankos kriterijų, tačiau parengęs išsiskiriantį laišką, labai padidina savo šansus patekti į tolesnį atrankos etapą. Išskirtinės detalės gali būti, pavyzdžiui, naudingi įgūdžiai, įgyti atliekant ne tiesiogiai su darbu susijusią veiklą. O individualiai gilinamos tam tikros srities žinios gali nustelbti net švietimo įstaigų diplomų sąrašą." - teigia R. Rūgytė.
„Gerame motyvaciniame laiške reikėtų vengti abstrakčių, šabloniškų frazių. Pavyzdžiui, „Jūsų įmonės veikla mane itin domina“ arba “Neabejoju, kad mano asmeninės savybės, tokios kaip... gali būti sėkmingai panaudotos Jūsų kompanijoje, siekiant jos tikslų įgyvendinimo". Svarbu - dėstyti konkrečiai - įvardinti įmonę, vietoj bendrinių įvardžių vartoti tikrinius daiktavardžius. Užuot teigus „Manau, kad atitinku Jūsų keliamus reikalavimus“, reikėtų nurodyti, kodėl ir kokius reikalavimus atitinka kandidatas", - teigia D. Mečanecaitė.
Dažniausios klaidos - gramatinės ir stiliaus
Abi specialistės pastebi, jog dažniausiai pasitaikančios ir labiausiai pastebimos yra gramatinės ir stiliaus klaidos. Labai svarbu - jų išvengti. „Jūs juk nenorėtumėte samdyti biuro darbuotojo, su klaidomis ruošiančio pasiūlymus klientams?" - retoriškai klausia R. Rūgytė. Raštingumo svarbą patvirtina ir D. Mečanecaitė: „Gyvenimo aprašymas ir motyvacinis laiškas turi būti pateikti ta pačia kalba, kaip ir darbo skelbimas".
Įspūdingo motyvacinio laiško pavyzdys
Kad motyvacinio laiško formuluotė būtų visiškai aiški, pateikiame vieną iš geriausius ivertinimus „CV Market" organizuotame konkurse gavusių motyvacinių laiškų. Šis laiškas, pasak autoriaus, prieš porą metų buvo skirtas įmonei, dirbančiai reklamos ir viešųjų ryšių srityje, “Tekstų kūrėjo" pozicijai užimti.
Kodėl mechanikos inžinierius? Kodėl apskritai inžinierius? Žmogus, nenorėjęs (ar pabūgęs) lavintis filologijos, žurnalistikos ar rinkodaros srityje ir vietoj to pasirinkęs Kauno Technologijos Universiteto Tarptautinių Studijų Centro eksporto inžinerijos programą?
Tiesa, ji pabaigta labai sėkmingai, patenkant tarp dviejų šimtų geriausiųjų visoje Lietuvoje. Nežinau, už kokius nuopelnus aš esu tas išrinktasis, bet tikiuosi, tai susiję su mano savijauta, emocijų, jausmų ir prieštaravimų kolekcija.
Aš visuomet domėjausi technologijomis ir procesais. Kaip atskiri sistemos elementai sąveikauja tarpusavyje ir įvykdo norimą paskirtį. Visuomet siekiu suprasti ir sudaryti struktūrą bet kuriam procesui, nesvarbu, ar jis apibūdina variklio veleno darbą, ar naujo produkto kūrimą ar bendravimą tarp žmonių; aiški ir suprantama struktūra leidžia nuspėti ir valdyti.
Galimybė suvaldyti iš pirmo žvilgsnio nesuvaldomą užduotį mane žavi labiausiai.
Žinios, kurias įgijau studijuodamas KTU ir ypač metai, praleisti Švedijos Linčiopingo Universitete (pagal studijų mainų programą) iš esmės praplėtė mano akiratį. Įvairovė, tarpkultūriniai skirtumai, skirtingi mokymo ir mokymosi metodai ir naujas, aiškesnis požiūris į daugelį dalykų – visa tai parsivežiau su savimi, grįžęs iš studijų mainų programos.
Mechanika ir apskritai technologija man dabar yra ne tik mašinų nagrinėjimas ir kūrimas; tai yra daugiau sugebėjimas suprasti ir įsigilinti į procesą, surasti jo trūkumus ir siekti naujų sprendimų.
Kodėl inžinierius? Todėl, kad netradicinės, originalios mintys raidžių pavidalu gimsta būtent žmogui iš kitos aplinkos – tikinčiam savimi, nesuvaržytam profesinių rėmų ir siekiančiam iššūkių.
Pagarbiai,
A. M.
Subscribe to:
Posts (Atom)