Hipotezė (gr. hypothesis – spėjimas)
1. moksl. naudojamas moksliniame pažinime būdas: neįrodyta, reikalaujanti patikrinimo teorija
2. nelabai tvirtas spėjimas, menkai pagrįstas faktų aiškinimas.
Neįrodytas teiginys, prielaida arba spėjimas. Kaip taisyklė, hipotezė iškeliama eilės ją patvirtinančių stebėjimų (pavyzdžių) pagrindu, todėl atrodo tikėtina. Vėliau, jei pagrindžiama arba įrodoma, ji tampa (teorema arba teorija. Gavus prieštaraujančių duomenų, hipotezės atsisakoma.
Neįrodyta ir neatmesta hipotezė vadinama atvira problema.
Hipotezes yra trys:
1. paprasta-sieja su viena aplinkybe;
2. sudetine - numato kelias aplinkybes;
3. alternatyviosio - kelios aplinkybes bet uztenka vienos
hipotezes skirstomos i raiskos budus:
1. paprastosios
2. aprasomoios
3. nukreipaimosios
4. blanketines
jos priklauso nuo to kaip aprasytos t.y.:
1. paprastoji - sutartis turi but vykdoma
2. nukreipiamoji - formuluoja bendra elgesio taisykle
3. blanketine - privalo laikytis, bet nenurodo pacios taisykles
No comments:
Post a Comment